Naujienos
Metai nuotolinio mokslo: augo pamokų lankomumas, aktyviausiai mokėsi lietuvių kalbos
Ilgiau nei metus Lietuvoje
trunkantis nuotolinis ugdymas pakeitė pedagogų darbo metodiką, pakoregavo
įprastą mokymosi ritmą. Tačiau skaitmeninių mokymosi platformų statistika rodo,
kad mokyklų bendruomenė itin greitai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų.
Apžvelgus metų rezultatus paaiškėjo, kad moksleiviai ir
pedagogai jau turi nusistovėjusią mokymo(si) rutiną, o aktyviausi mokymosi
aplinkose – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, šiais mokslo metais skyrę
beveik 3 mln. užduočių. Nuotolinis mokslas taip pat pakėlė pamokų lankomumo
statistiką, sudarė sąlygas mokytis ne tik gimtojoje šalyje, tačiau ir
užsienyje.
Keitėsi pažymių ir
praleistų pamokų kiekis
Tai, kad mokytojai prisitaikė prie nuotolinio ugdymo
organizavimo, rodo „TAMO e. dienyno“ statistika.
„Palyginus šiuos mokslo metus su praėjusiais, matome
išaugusį mokytojų parašytų pažymių skaičių. Beveik 8 proc. ūgtelėjęs įvertinimų
kiekis rodo, kad pedagogai labai greitai perdėliojo savo mokymo programą bei ją
adaptavo nuotoliniam ugdymui“, – pristato Edgaras Jasalinis, „Tavo mokykla“
vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į kardinaliai pasikeitusią
praleistų pamokų statistiką. Šiais mokslo metais mokinys vidutiniškai praleido
po 30 pamokų. O tai yra net 38 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
„Dėl nuotolinio mokslo sumažėjo tiek dėl ligos negalinčių
lankyti mokyklą, tiek vėluojančių į pamokas moksleivių skaičius. Manau
praleistų pamokų skaičiaus mažėjimą galima sieti ir su tėvų atsakingumu – jie
gali lengviau patikrinti, ar vaikas nepraleidžia nuotolinės pamokos be
priežasties“, – svarsto E. Jasalinis.
Aktyviausiai
mokosi lietuvių kalbos
Elektroninių vadovėlių statistika atskleidžia, kad šiais
mokslo metais daugiausiai laiko moksleiviai praleido mokydamiesi matematikos.
„Mokymosi aplinkos „EDUKA klasė“ duomenys rodo, šiais
mokslo metais moksleiviai dažniausiai vartė 9 klasės matematikos vadovėlį. Po
jos rikiuojasi 8 klasės lietuvių kalbos bei vienuoliktokų matematikos vadovėlis,
– kalba Darius Ratkevičius, „Ateities pamoka“ produktų vystymo vadovas. – O jei
lyginsime mokytojų praleidžiamą laiką vartant elektroninius vadovėlius,
vienvaldžiai lyderiai – pradinių klasių pedagogai. Daugiausiai laiko jie skyrė
pasiruošimui lietuvių kalbos pamokoms“.
Pasak D. Ratkevičiaus, augo ne tik elektroninių
vadovėlių, tačiau ir skaitmeninių pratybų naudojimas. Aktyviausiai užduotis
skyrė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – jie iš viso šiais mokslo
metais pateikė beveik 3 mln. užduočių, daugiausiai jų sprendė 4, 6 ir 8 klasių
moksleiviai.
Aktyviai artėjantiems brandos egzaminams ruošiasi
dvyliktokai – dažniausiai jie sprendžia matematikos ir biologijos bandomuosius
testus, toliau rikiuojasi lietuvių kalbos, fizikos ir chemijos užduotys.
Laikosi rutinos
Vertindami visų mokslo metų rezultatus, ugdymo platformų
kūrėjai išskiria laikus, kada sistemos sulaukia daugiausiai lankytojų.
„Vaikai ir mokytojai aktyviausiai jungiasi ryte – tarp 9
ir 11 val. O nuo 14 iki 20 val. prisijungusiųjų skaičius palaipsniui mažėja.
Naktinių prisijungimų būna vos vienas kitas, o tai rodo, kad vartotojai turi
nusistovėjusį ritmą ir stengiamasi išlaikyti įprastą dienos rutiną. Aktyviausias
mokymosi platformų lankymo laikas – savaitės pradžia“, – teigia D. Ratkevičius.
Anot jo, skiriasi mokytojų ir moksleivių naudojamų
įrenginių statistika. 63 proc. moksleivių ir net 88 proc. pedagogų prie
mokymosi aplinkų jungiasi naudodami kompiuterius. Moksleiviai dažniau nei
mokytojai prie nuotolinių pamokų jungiasi mobiliaisiais telefonais bei
planšetėmis. Telefonus naudoja 28 proc. moksleivių ir vienas iš dešimties
mokytojų, planšetes – 9 proc. vaikų ir tik 2 proc. pedagogų.
Išsiunčia daugiau
žinučių
Sumažėjus kontaktinio bendravimo galimybėms, tiek
mokytojai, tiek moksleiviai aktyviai bendrauja skaitmeninėse platformose. Per
vienerius nuotolinio mokslo metus elektroniniame „TAMO e. dienyne“ fiksuojamas
ko ne dvigubai išaugęs išsiųstų žinučių skaičius.
„Šiais mokslo metais moksleiviai ir mokytojai jau
išsiuntė beveik 13 mln. žinučių – tai rodo, kad elektroninis dienynas yra ne
tik mokymosi rezultatų sekimo ir užduočių skyrimo vieta, tačiau ir bendravimo
platforma“, – akcentuoja E. Jasalinis.
Praėjusį pavasarį tik prasidėjus nuotoliniam mokslui,
skaitmeninių mokymosi platformų vystytojai sulaukė daugybės mokytojų bei tėvų
klausimų, teko skirti ir papildomų žmogiškųjų resursų atsakyti į visas
užklausas. Nors vartotojų skaičius šiais mokslo metais išaugo kelis kartus, užklausų
kiekis sumažėjo daugiau nei dvigubai lyginant su praėjusiais mokslo metais. E.
Jasalinio teigimu, tai rodo, kad vartotojai tapo labiau įgudę, kreipiasi tik
tokiu atveju, jei patys situacijos nebegali išspręsti.
Mokosi ir būdami
užsienyje
Pastaruoju metu itin išaugo moksleivių, kurie užsienyje
naudojasi skaitmeninėmis mokymosi platformomis, skaičius. Pasak D. Ratkevičiaus,
tai galima sieti su antrojo karantino metu išpopuliarėjusiu keliavimu į
šiltesnius kraštus.
„Nuotolinis mokymosi būdas bei elektroninės ugdymo
priemonės suteikia galimybę lankyti pamokas būnant toli nuo savo mokyklos. Tėvai,
galintys dirbti nuotoliniu būdu, neretai keliauja į pietų Europos šalis bei ten
derina darbo, vaikų mokslo ir poilsio laiką. Labiausiai ūgtelėjo Ispanijoje
besijungiančių moksleivių skaičius, taip pat populiarios Belgija, Vokietija, Olandija“,
– „EDUKA klasė“ statistiką pristato D. Ratkevičius.
Anot jo, šią mokymosi priemonę taip pat naudoja ir beveik
1 tūkst. lietuvių mokytojų, dirbančių užsienio šalyse. Tarp jų dominuoja
Airija, Norvegija, Škotija, Islandija, JAV.
Vaida Sindaravičiūtė-Kuosė
Publicum
M +370 606
36717