Naujienos
Minint pasaulinę Alzheimerio ligos dieną vyksta paroda „Nepatyręs nesupras”
Rugsėjo 21
d., šeštadienį, 14.00 val. Kauno „Žalgirio“ arenos ekspozicinėje erdvėje prie
Amfiteatro atidaroma unikali paroda „Nepatyręs nesupras“. Ši paroda yra
kūrybinio proceso, kuriame bendradarbiauta su 10 skirtinguose Lietuvos
miestuose gyvenančių ir demenciją turinčius asmenis globojančių moterų, dalis.
Paroda
lankytoją kviečia pažinti asmens, besirūpinančio demenciją turinčiu artimuoju,
kasdienybę, kurioje kyla įvairių situacijų, minčių ir jausmų. Paroda – tarsi
akistata su patirtimi, kurioje skleidžiasi globėjo ryšys su artimuoju,
nujaučiama sprendimo globoti kaina, ieškoma būdų, kaip globėjui išsaugoti
tapatybę ir pasirūpinti savimi. Išryškėja su pareiga globoti susidūrusio
žmogaus lūkesčiai sau, aplinkai ir platesnei visuomenei.
Paroda veiks
tik dvi dienas - 2024 m. rugsėjo 21-22 d.
________________________________
Rugsėjo 21
d., šeštadienį, 14.00 val. Kauno „Žalgirio“ arenos ekspozicinėje erdvėje prie
Amfiteatro atidaroma unikali paroda „Nepatyręs nesupras“. Ši paroda yra
kūrybinio proceso, kuriame bendradarbiauta su 10 skirtinguose Lietuvos
miestuose gyvenančių ir demenciją turinčius asmenis globojančių moterų, dalis.
„Paroda „Nepatyręs nesupras“ - demenciją
turinčius asmenis globojančiųjų tylus liudijimas, kurio tikslas - truputį
praskleisti visuomenės supratimą, ką reiškia globoti tokią būklę turinį
asmenį“. Rūpesčio artimuoju kasdienybė - kelionė prisisunkusi praradimo,
užsitęsusio gedėjimo, prasmės ir laimės paieškos. sako parodos kuratorė Ieva
Petkutė - meno tyrėja, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėja ir vadovė.
Paroda
sukurta procese, kuris remiasi dalyvaujamojo tyrimo praktika vad. „Fotovoice“.
Jo metu fotografija yra pasitelkiama tyrinėti kasdienę žmogaus patirtį.
Fotografija, kaip medija, suteikia galimybę užfiksuoti ir tyrinėti patirtis ir
jų poveikį, dažnai atskleidžiant dalykus, kurie yra subtilūs ir sunkiai
nusakomi žodžiais. Individualus procesas,
fotografuojant ir atrenkant fotografijas, diskutuojant, kuriant tekstinius jų
pasakojimus, įsiterpia į bendruomeninį, vykstantį kartu su kitais, panašią
patirtį turinčiais žmonėmis. Procese skleidžiasi patirtys, kurios tuo pačiu
metu yra ir unikalios, ir panašios.
Parodą „Nepatyręs nesupras“ sudaro dešimties
įvairiose Lietuvos vietovėse (Vilniuje, Kaune, Trakų, Ignalinos, Biržų
rajonuose, Vilkaviškyje, Jonavoje) gyvenančių moterų, globojančių savo
artimuosius, fotografijos ir jas lydintys pasakojimai bei fotografo Remio
Ščerbausko sukurti moterų portretai.
Paroda
lankytoją kviečia pažinti asmens, besirūpinančio demenciją turinčiu artimuoju,
kasdienybę, kurioje kyla įvairių situacijų, minčių ir jausmų. Paroda – tarsi
akistata su patirtimi, kurioje skleidžiasi globėjo ryšys su artimuoju,
nujaučiama sprendimo globoti kaina, ieškoma būdų, kaip globėjui išsaugoti
tapatybę ir pasirūpinti savimi. Išryškėja su pareiga globoti susidūrusio
žmogaus lūkesčiai sau, aplinkai ir platesnei visuomenei.
Parodos renginiai
2024 m. rugsėjo 21
d.
14.00 val. Parodos „Nepatyręs nesupras“
atidarymas. Dalyvauja parodos rengėjai, dalyviai.
15.00-16.30 val. Diskusija
„Požiūris į demenciją ir žmogaus teisės Lietuvoje“.
Dalyvauja Monika
Ošmianskienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Ingrida Zurlytė, Pasaulio
sveikatos organizacijos biuro vadovė Lietuvoje, Vida Stokienė ir Viktorija
Šimanauskienė, globojančios Vidos vyrą ir Viktorijos tėtį Vladą, Austėja
Dapkutė, gydytoja, neurologijos rezidentė. Diskusiją moderuoja Žydrė Gedrimaitė.
16.30 val. Vaivos Paukštės šiuolaikinio šokio performansas.
2024 m. rugsėjo 22
d.
Kas valandą
(13.00, 14.00, 15.00, 16.00 ir 17.00) vyks nemokamos ekskursijos su parodos
dalyvėmis.
Daugiau
informacijos: https://demencijalietuvoje.org/paroda-nepatyres-nesupras/
Apie
demenciją:
-
Demencija
yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencijai, kaip sindromui, būdingas
tam tikras rinkinys simptomų, kurie randasi dėl galvos smegenų pakitimų.
Demencija paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis – visa
tai turi įtakos asmens įprastam buitiniam ir profesiniam gyvenimui.
-
Lietuvoje
demencijos diagnozę turi 41,5 tūkst. demenciją turinčių asmenų (Higienos
institutas, 2023). Numatoma, kad šis skaičius iki 2050 m. išaugs iki maždaug
81 tūkst. (Lancet, 2022).
-
Demencija
nėra įprasto senėjimo dalis, bet rizika išvystyti demenciją didėja su amžiumi.
-
Demencija
yra pagrindinė negalios priežastis tarp vyresnio amžiaus asmenų pasaulyje ir
viena iš pagrindinių mirties priežasčių bendroje populiacijoje (PSO, 2024).
-
Demencijos
riziką didina su gyvensena susiję veiksniai, tokie kaip: ribotos galimybės
lavintis, klausos praradimas, aukštas MTL-cholesterolis, depresija, galvos
smegenų trauma, fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas, rūkymas, aukštas
kraujospūdis, nutukimas, nesakingas alkoholio vartojimas, socialinė izoliacija,
oro tarša ir regos praradimas. Atliepus šiuos rizikos veiksnius net iki 45
proc. demencijos atvejų galima išvengti ar pavėlinti (Lancet, 2024).
-
Didžiąją
dalį globos ir slaugos paslaugų demenciją turintiems asmenims Lietuvoje
suteikia šeimos.
-
Daugiau
nei du trečdaliai demenciją turinčių asmenų yra moterys, moterys taip pat
dažniausiai yra demenciją turinčių asmenų globėjos. Tai turi poveikį jų
sveikatai, gerovei, saviraiškos galimybėms ir pajamoms.
-
Demenciją
turinčius asmenis ir jų globėjus kviečiame jungtis į asociaciją „Demencija
Lietuvoje“. Daugiau –www.demencijalietuvoje.org.