Naujienos

Mokykime vaikus ne tik taupyti, bet ir išmintingai leisti pinigus

2019-09-06
Mokykime vaikus ne tik taupyti, bet ir išmintingai leisti pinigus
„Galvokite ne kaip mažiau išleisti, o kaip daugiau uždirbti“, – ko gero, daugumai teko girdėti šį patarimą. Ir nors pati mintis teisinga, didesnis uždarbis dar nereiškia, kad visos jūsų gyvenimo problemos bus išspręstos.

Nes žmonių išlaidos įprastai lyg prisitaiko prie jų pajamų, arba, kitaip sakant, kuo daugiau uždirbame, tuo daugiau ir išleidžiame. Tikroji ekonominė vertybė visada yra disciplina.

Kodėl vienas asmuo, uždirbantis 1,5 tūkst. eurų, gyvena nuo algos iki algos, o gaunantis perpus mažiau sugeba dar ir dalį jų atsidėti? Galėtume valandų valandas diskutuoti apie tai, kaip pinigai keičia žmones, jų poreikius ir įpročius, bet dėl vieno turbūt sutartume – tas, kas moka planuoti savo biudžetą ir valdyti savo išlaidas, tikėtina, rečiau atsidurs situacijoje, kai pritrūks pinigų.

Apskritai, pasisukus kalbai apie pinigus, žmonės dažnai kalba apie kraštutinumus: arba didelę prabangą, arba skurdą. Palyginti su Europos šalimis, Lietuva nėra didelių pajamų šalis, nors sparčiai juda šia linkme ir bando pavyti labiau pasiturinčias valstybes. Siekis gyventi geriau gali kai kada pakišti ir koją, nes noras turėti tai, ką turi gyvenantys labiau pasiturimų šalių žmonės, gali paskatinti priimti skubotus sprendimus, kurie paprasčiausiai neatitinka esamų finansinių galimybių. Spontaniškai leidžiant pinigus neplanuotiems pirkiniams, vargu, ar pavyks sukaupti finansinių atsargų ateičiai.

Pagrindus, kaip valdyti asmeninius finansus ir kontroliuoti savo išlaidas, būtų naudinga išmokti kaip daugybos lentelę, dar mokykloje. Nors finansinis raštingumas yra svarbus kiekvienam, nes kasdien priimame su savo pinigais susijusius sprendimus, ekonominiam švietimui Lietuvoje dėmesio dar trūksta. Lietuvos bankų asociacija šiemet apskaičiavo šalies finansinio raštingumo indeksą, kuris parodė, kad ekonominės žmonių žinios siekia viso labo 43 balus iš 100, o mažiausiai apie pinigus išmano 18–25 metų jaunuoliai.

Kad jaunuoliams nepakanka finansinio raštingumo žinių, patvirtina ir SEB banko atliktas tyrimas. Jo rezultatai rodo, kad net trys iš keturių 18–25 metų jaunuoliai stengiasi gaunamas lėšas taupyti ir dalį jų atidėti. Du trečdaliams kas mėnesį pavyksta atidėti bent 20 eurų ir daugiau. Tačiau problema yra ta, kad jie taupo klasikiniu būdu, kaupdami lėšas banko sąskaitoje ar atsidėdami grynuosius pinigus. Bet tai nėra ilgalaikis taupymas – anksčiau ar vėliau ateis diena, kai kils noras tuos pinigus išleisti kokiam nors neplanuotam pirkiniui.

Būdų ugdyti jaunimo finansinį raštingumą yra ne vienas. Įvairias vyresniųjų klasių mokinių ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo programas ir projektus įgyvendina organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kurios ilgametis partneris yra ir SEB bankas. Organizacijos veikloje dalyvaujantys vyresniųjų klasių moksleiviai įgyja vertingos patirties ir žinių apie tai, kaip kurti savo verslą. Jie patys steigia įmones, kuria produktus, paslaugas, ieško būdų visa tai parduoti, dalyvauja susitikimuose su investuotojais. Visa tai padeda formuoti šių jaunų žmonių pasaulėžiūrą.