Didieji pasaulio centriniai bankai pastarąjį mėnesį ėmėsi daug aktyvesnio ekonomikos skatinimo. Pavyzdžiui, JAV centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažino net puse procentinio punkto ir pabrėžė, kad mažėjant infliacijai dabar pagrindinis prioritetas užkirsti kelią tolimesniam nedarbo lygio didėjimui.

Dar dosnesnes skatinimo priemones ištraukė Kinijos centrinis bankas, sumažinęs ne tik bazines palūkanas, bet ir padidinęs likvidumą bankų sistemoje ir jų galimybes sparčiau didinti paskolų portfelį. Be to, įvairiausiomis priemonėmis paskatinamos ir gyventojų, ir vietinės valdžios galimybės įsigyti būstą, tikintis suvaldyti jau trejus metus besitęsiančią nekilnojamojo turto krizę.

Rugsėjo mėnesį euro zonos infliacija nukrito iki 1,8 procento – žemiausio lygio per pastaruosius trejus metus ir žemiau ECB išsikelto tikslo. Tuo pačiu metu daugelis makroekonominių rodiklių ir

apklausų ir toliau rodo, kad didžiųjų euro zonos šalių pramonė vis dar patiria nuosmukį. Vis tik paslaugų infliacija euro zonoje vis dar siekia 4 procentus ir nemažėja nuo metų pradžios. Todėl prie dabartinių aplinkybių mažai tikėtina, kad ECB imsis mažinti palūkanų normas didesniais žingsniais nei po 0,25 procentinio punkto.

Rinkoms tikintis tolimesnio palūkanų normų mažinimo, į tai iš karto reaguoja ir Euribor. Šešių mėnesių Euribor – populiariausios tarpbankinės palūkanų normos, su kuriomis siejamos būsto paskolų palūkanos – šią savaitę nukrito beveik iki 3 procentų. Lygiai prieš metus šios palūkanų normos buvo pasiekusios piką ir siekė 4,1 procento.

Taigi, būsto paskolų palūkanos per metus sumažėjo visu procentiniu punktu, o tai jau pradeda turėtų teigiamos įtakos būsto rinkos aktyvumui – rezervacijos pirminėje rinkoje Vilniuje sparčiai artėja prie ilgalaikio istorinio vidurkio, daugėja besikreipiančių būsto paskolų.

Įdomu tai, kad jei šiuo metu imantys būsto paskolą nuspręstų rinktis ne 6 mėnesių Euribor, o pavyzdžiui, fiksuoti palūkanas 5 metams, tai ši paskolos palūkanų dalis siektų apie 2,3 procento. Kitaip sakant, fiksuodami kintamą būsto paskolos dalį gyventojai šiuo metu galėtų mokėti beveik procentiniu punktu mažesnes palūkanų normas. Tačiau pasirinkusių tokias palūkanas šiemet beveik nebuvo. Kodėl?

Pagrindinė priežastis turbūt yra tikėjimas, kad palūkanų normos ir toliau sparčiai mažės, galbūt po metų nebesieks nei 2 procentų, o gal net artės prie nulio, ten kur malėsi pastarąjį dešimtmetį. Nors toks scenarijus ir galimas, nereikėtų nurašyti ir alternatyvaus scenarijaus – infliacija gali nebemažėti, o ECB bazines palūkanas laikys aukštame lygyje ilgiau nei dabar tikisi ekonomistai ir rinkos.

Prisiminkime, kad praėjusį dešimtmetį lietuvių meilė kintamoms palūkanoms pasiteisino – vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje nuo 2010 iki 2020 metų siekė 2,3 procento. Palyginimui, euro zonos vidurkis buvo 3 procentai, o vidutinis būsto paskolos turėtojas Vokietijoje mokėjo 3,6 procento.

Tačiau, priešingai nei tose šalyse kur dominuoja ilgesniam laikotarpiui fiksuotos palūkanos, lietuviai iš karto pajautė ir 2022 vasarą pradėjusių kilti ECB palūkanų naštą. Šį rudenį lietuviai gali mėgautis kaip lapais krentančiomis palūkanomis, tačiau besidžiaugiant vertėtų paklausti savęs kas geriau – ar greita turimų paskolų palūkanų reakcija į besikeičiančias rinkos sąlygas, ar santykinė ramybė tiksliai žinant, kiek po pusmečio ar kelių metų kainuos turimos paskolos?