Naujausias Valdymo koordinavimo centro sudarytas VVĮ gerosios valdysenos indeksas rodo, kad beveik 8 iš 10 įmonių atitinka gerosios valdysenos standartus. Pirmąkart bendrasis VVĮ valdysenos rodiklis yra teigiamas. Įmonių valdysenoje geriausiai vertinama pasiekta pažanga depolitizuojant VVĮ valdybas ir kitus kolegialius organus, tačiau silpniausia valdysenos sritimi jau kelis metus iš eilės išlieka VVĮ tvarumo ataskaitos.

Didelių įmonių kategorijoje geriausios valdysenos lyderio pozicijas toliau išlaiko AB „Ignitis grupė“. Vidutinio dydžio įmonių kategorijoje valdysenos lyderiu šiemet tituluojama AB „Smiltynės perkėla“, o mažų įmonių kategorijoje – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Vertinant įmonių pasiekimus konkrečiose gerosios valdysenos srityse, už geriausią strateginį planavimą ir įgyvendinimą šiemet apdovanota UAB „Toksika“. Valdysenos pažangos nominacija skirta AB Lietuvos oro uostai, o profesionaliausia valdyba pripažinta AB „Kelių priežiūra“

Atliekant 2022-2023 metų VVĮ valdysenos analizę, net 76 proc. įmonių buvo įvertintos teigiamai (2021-2022 metais tokių buvo 58 proc. įmonių). Visos sudedamosios Indekso dalys – Skaidrumas, Kolegialūs organai, Strateginis planavimas ir įgyvendinimas – šiemet buvo reitinguotos aukštesniais balais, todėl ir bendrasis VVĮ valdysenos vertinimas – pirmąkart Indekso sudarymo istorijoje yra teigiamas (A raidė).

„Tai yra aukščiausias pasiektas vertinimas per 11 metų nuo VVĮ gerosios valdysenos indekso sudarymo pradžios. Šis pasiekimas darkart tik patvirtinta, kad pradėta VVĮ pertvarka šiandien vyksta sėkmingai ir duoda apčiuopiamų rezultatų. Neabejoju, kad šis pozityvus pokytis yra nulemtas bendro darbo ir susitelkimo tarp Vyriausybės, Valdymo koordinavimo centro ir visos VVĮ bendruomenės vieningai siekti geresnės ir pažangesnės VVĮ valdysenos“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius pažymi, kad kasmet VVĮ valdysena – kaip rodo Indekso rezultatai – gerėja, tačiau tuo pačiu didėja ir atotrūkis tarp labai gerai ir prastai vertinamų VVĮ. „Vis dar matome ryškią takoskyrą tarp itin aukštus valdysenos standartus įdiegusių VVĮ ir tų, kurioms sekasi gerokai sunkiau tobulėti. Viliamės, kad Vyriausybės patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti VVĮ pertvarkos planas leis įmonėms koncentruotis į svarbiausias funkcijas. Gilesnė VVĮ valdysenos centralizacija ir portfelio optimizavimas duotų didelę naudą ir išspręstų problematiką mažų įmonių, kurios dėl ribotų administracinių išteklių šiandien praktiškai neturi galimybių stiprinti valdysenos kompetencijų“, – įsitikinęs jis.

Reikšmingiausi VVĮ valdysenos pokyčiai ir didžiausia pažanga, pasak V. Danieliaus, yra pasiekta kolegialių organų srityje. Šiemet 94 proc. įmonių yra teigiamai įvertintos už nepriklausomų ir depolitizuotų valdybų ir kitų kolegialių organų formavimo procesus.

„Tai yra visuotinai pripažįstama praktika, kuri laikoma viena svarbiausių siekiant efektyviai ir skaidriai valdyti VVĮ. Esminis lūžis kolegialių organų srityje jau yra įvykęs ir matome teigiamus pokyčius VVĮ valdybų veikloje“, – pažymi jis.

Šiemet pirmąkart visų VVĮ valdybų ir stebėtojų tarybų pirmininkai yra nepriklausomi. Tuo tarpu renkamuose VVĮ kolegialių organų sudėtyse nepriklausomų narių dalis šiuo metu yra išaugusi iki beveik 64 proc. Tai atitinka gerąją EBPO valdysenos praktiką ir subalansuoto atstovavimo principus.

Už skaidrumo principų laikymąsi teigiamai įvertinta 70 proc. įmonių. „Atskaitomybės praktikos kryptingai gerėja. Teigiamą pokytį matome ne tik metinių pranešimų, kurie yra viena svarbiausių atskaitomybės formų, kokybėje, bet ir duomenų atskleidime VVĮ interneto svetainėse. Taip pat didelė pažanga padaryta ir specialiųjų įpareigojimų dalyje, kuri pirmąkart įvertinta teigiamai. Tai lėmė Valdymo koordinavimo centro vykdoma reguliari priežiūra, kuri leido aiškiau identifikuoti įmonių vykdomus specialiuosius įpareigojimus, optimizuoti juos bei sumažinti vietų interpretacijoms“, – akcentuoja V.Danielius.

Teigiamus įvertinimus strateginio planavimo ir įgyvendinimo srityje yra gavę 65 proc. įmonių. Valdymo koordinavimo centro vertinimu, strateginių planų kokybė gerėja, tačiau nepakankama strategijų integracija į VVĮ veiklą, trūksta įvardytų poveikio priemonių, siekiant strateginių tikslų. 

Iš visų valdysenos kriterijų silpniausią įvertinimą turi VVĮ rengiamos tvarumo ataskaitos, nors lyginat su 2021-2022 metais padaryta pažanga ir nuo neigiamo vertinimo pakilta iki vidutinio vertinimo. „Daugėja įmonių, kurios taiko tvaraus verslo vystymo praktikas, sistemingai diegia atitinkamas priemones, pasirengia Tvarumo politikas ir kitus funkcinius su tvarumu susijusius įsipareigojimus, tačiau Tvarumo ataskaitų dalis įvertinta kaip ir ankstesniais metais prasčiausiai iš visų valdysenos kriterijų. Ypač silpnai atskleidžiama tvarumo aplinka ir tikslai, nenurodomi pagrindiniai poveikiai, esminės rizikos, neatskleidžiami tvarumo tikslai su siektinais rodikliais“, – teigia Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius.

Kasmet sudaromas VVĮ Gerosios valdysenos indeksas yra vienas pagrindinių įrankių, kuriuo vertinami kokybiniai VVĮ valdysenos aspektai. Kiekviena VVĮ yra įvertinama pagal 260 kriterijų, atliepiant EBPO rekomendacijas, Skaidrumo, Atrankos bei Nuosavybės gairių bei kitus VVĮ veiklą reglamentuojančius dokumentus ir geriausias pasaulines praktikas

Detaliau susipažinti su 2022-2023 m. VVĮ gerosios valdysenos indekso rezultatais galima internetinėje Valdymo koordinavimo centro svetainėje https://governance.lt/valdysenos-indeksas/#indekso-rezultatai .

Apie Valdymo koordinavimo centrą

Valdymo koordinavimo centras yra Vyriausybės įsteigtas analitinis bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų ir profesionalų VVĮ valdymą. Centro vykdomos funkcijos apima platų VVĮ veiklos koordinavimo spektrą: nepriklausomų valdybos narių atranką, strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą, analitinių ataskaitų rengimą ir VVĮ veiklos viešinimą, pagalbą formuojant VVĮ sektoriaus politiką bei konsultacijas gerosios valdysenos diegimo klausimais. Valdymo koordinavimo centras taip pat atstovauja Lietuvą EBPO valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje. Vienintelė VšĮ Valdymo koordinavimo centro savininkė yra valstybė.

Daugiau informacijos:

Valdymo koordinavimo centro direktorius