Naujienos
Prekybininkų nuostolių tyrimas: vagysčių mastas didėja, jų augimą prognozuoja ir tęsiantis pandemijai
Baltijos šalyse atliktas nuostolių mažmeninėje prekyboje tyrimas parodė, kad net beveik 9 iš 10 prekybininkų susiduria su išorinėmis vagystėmis, o daugelį jų įvykdo parduotuvių pirkėjai. Nors dažniausiai ilgapirščių laimikiu tampa įvairios prekės, pavyzdžiui, alkoholis, kosmetika ar elektriniai įrankiai, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybininkų patiriami nuostoliai vis tiek sudaro daugiau nei 100 mln. eurų per metus. Be to, pastebima, kad įtakos čia turi ir COVID-19 pandemijos padariniai – vagysčių skaičius dėl krizės iššauktų aplinkybių auga ir galimai dar augs ateityje. Vis dėlto, verslai pripažįsta, kad nuo nuostolių apsaugoti gali prekių apsaugos priemonių naudojimas.
Nuostolių mažmeninėje prekyboje
tyrimas Baltijos šalyse atliktas bendrovės „Neto Baltic“ iniciatyva, remiantis „Checkpoint
Systems“ pasaulinio vagysčių tyrimo metodologija. Tyrimu siekta analizuoti ir
įvertinti nusikalstamos veiklos įtaką nuostoliams mažmeninėje prekyboje. Tyrime
dalyvavo vidutinės ir didelės mažmeninės prekybos įmonės, vykdančios veiklą
maisto ir plataus vartojimo prekių, statybinių prekių, kosmetikos ir
parfumerijos, prekybos drabužiais ir avalyne, prekių namams bei pramogų
sferose.
Apklausa atlikta trijose Baltijos
šalyse, o respondentų atsakymai atspindi situaciją daugiau nei 1,8 tūkst.
parduotuvių, kurių bendra apyvarta sudaro 6,6 mlrd. eurų per metus arba 33 proc.
visos Baltijos šalių mažmeninės prekybos apyvartos.
Daugiausiai patiria
išorinių vagysčių
Išanalizavus tyrimo rezultatus
paaiškėjo, kad nuostoliai, su kuriais dažniausiai susiduria prekybininkai –
nurašytos ar pasibaigusio galiojimo, sugadintos prekės, administracinės
apskaitos klaidos, tiekėjų ar vidinės darbuotojų vagystės. Visgi didžiausia
dalis, net 88 proc. apklaustųjų dažniausiai susiduria su nuostoliu, sukeltu
išorinių vagysčių.
„Atlikę tyrimą galėjome išskirti, kad
vagystes parduotuvėse prekybininkai priskiria prie dažniausiai pasitaikančių
išorinių vagysčių tipų. Daugiau nei pusė, prekybininkų išorines vagystes nurodo
kaip reikšmingiausią nuostolių grupę – taip mano net 60 proc. verslų, o tai
ženkliai skiriasi nuo kitų nuostolių grupių reikšmingumo. Dažniausiai iš
prekybininkų vagiamos prekės yra alkoholis, kosmetika, pieno produktai,
šokoladas, kava ir elektriniai įrankiai“, – tyrimo rezultatus apžvelgia Rokas
Budvilaitis, išmanius apsaugos sprendimus prekybai kuriančios bei diegiančios
įmonės „Neto Baltic“ vadovas.
Paskaičiuota, kad vidutinis nuostolių
lygis nuo apyvartos Baltijos mažmeninės prekybos įmonėse yra 1,54 proc., kas
sudaro daugiau kaip 100 mln. eurų nuostolių per metus. Šis rodiklis nedaug
skiriasi nuo Europos vidurkio – čia nuostolių lygis siekia 1,52 procento.
Vagysčių mastas auga,
prisideda ir pandemija
Respondentų nuomone, pirkėjų vagysčių
skaičius auga – tokius pastebėjimus išsakė net 7 iš 10 apklausos dalyvių. Labiausiai
vagystės išauga didžiųjų švenčių metu (35 proc.) ir savaitgaliais (25 proc.).
Įdomu tai, kad dalis prekybininkų
įžvelgia COVID-19 krizės įtaką augančiam vagysčių skaičiui. Trečdalis tyrimo
dalyvių nurodė, kad pandemijos metu pirkėjai parduotuvėse vogė dažniau, tačiau
pusė apklaustųjų tokių sąsajų neįvardijo. Vis dėlto, net 65 proc. prekybininkų mano, kad užsitęsusi
pandemija paskatins vagysčių augimą ateityje. Respondentai kaip galimas tokio
teiginio priežastis nurodė veidus slepiančių apsauginių kaukių dėvėjimą, dėl
kurių apsaugos kamerų filmavimas tampa beprasmis, be to, prisidėti gali ir augantis
nedarbo lygis bei blogėjanti ekonominė situacija.
Sučiupti ilgapirščius
padeda technologijos
„Galime pastebėti, kad didelė dalis
respondentų prekių apsaugos priemonių naudojimą vis tiek įvardijo kaip
didžiausią įtaką nuostoliams turintį veiksnį. Verslų atstovai išskyrė, kad
dažniausiai vagystėms aptikti naudoja vaizdo stebėjimo, pastatų apsaugos, elektroninės
prekių apsaugos sistemas. Siekiant apsisaugoti nuo nuostolių, be technologinės
pagalbos išsiversti darosi vis sunkiau – tad prekybininkai turėtų investuoti į
prevencines priemones“, – pastebi bendrovės „Neto Baltic“ vadovas Rokas
Budvilaitis.
Pasak vadovo, nuostolių valdymui
prekybininkai gali panaudoti ne tik pasiteisinusias elektronines prekių apsaugos priemones, bet ir pažangesnes technologijas, tokias kaip kompiuterinės regos
technologija, veikianti dirbtinio intelekto principu.
„Specialūs algoritmai leidžia stebėti,
kaip vyksta prekyba ir tuo pačiu užtikrinti saugumą. Svarbiausia tai, kad
tokiai nuostolių prevencijai užtikrinti tereikia vaizdo kamerų infrastruktūros,
kurią daugelis parduotuvių šiaip ar taip svarsto ar diegiasi ir specialios
programinės įrangos. Šiandien kamerų svarba, lūkestis joms ir būsimos galimybės
prilygsta tai revoliucijai, kurią kažkada sukėlė asmeninio kompiuterio
atsiradimas. Įvairiuose mažmeninės prekybos sektoriuose pritaikant modernias
apsaugos priemones, galima sumažinti nuostolių dydį“, – sako R. Budvilaitis.
„Neto Baltic“ – viena
lyderiaujančių mažmeninės prekybos apsaugos sistemų bendrovių Lietuvoje. Įmonės
kuriamos bei diegiamos saugumo technologijos taikomos ne tik Baltijos šalyse,
bet ir visoje Europoje. „Neto Baltic“ komandos branduolį sudaro ilgamečiai savo
srities ekspertai, sukaupę 25 metų patirtį šioje rinkoje. 2020 metais bendrovė pelnė didžiausią Europoje
progresą padariusio JAV kompanijos „Checkpoint systems“ partnerio nominaciją,
įmonės apyvarta augo nuo 0,8 mln. eurų 2018
metais iki 1,7 mln. Eurų 2019 metais.“
Daugiau informacijos:
Vytautas Lukaševičius
Projektų vadovas
Integrity PR
+370 5 268 5135
vytautas@integrity.lt