Tačiau rugsėjį vyravusį entuziazmą rinkose gali apmalšinti šią savaitę dar labiau paaštrėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

JAV prasidėjo naujas pinigų politikos ciklas

Per „S&P 500“ indekso „atšokimą“ po rugpjūčio pradžioje įvykusio išpardavimo akcijų kainų augimas išsiplėtė už technologijų sektoriaus ribų apimdamas ir kitas kompanijas. FED pradėjus palūkanų mažinimo ciklą reikšmingu 0,5 proc. punkto sumažinimu, tai paskatino bent jau trumpalaikį akcijų kainų ralį. Centrinio banko vadovams neatmetant tolesnio spartaus palūkanų mažinimų galimybės, investuotojų vaizduotės ribos irgi plečiasi bei skatina galvoti apie dar didesnius indeksų įverčius.

Penktadienio, rugsėjo 27 d. duomenimis, per paskutines dvi savaites JAV indeksai „Dow Jones“ pakilo 1,6 proc., „S&P 500“ padidėjo 1,9 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ pakilo 3 proc.

Tiesa, atsižvelgiant į didelius technologijų įmonių įverčius, tam tikrus išryškėjusius apribojimus DI srityje (reguliaciniai suvaržymai ir infrastruktūros plėtros galimybės), neapibrėžtumą dėl ekonomikos krypties ir įtemptą situaciją dėl JAV prezidento rinkimų lapkritį, investuotojams gali tekti labiau kliautis gynybinėmis lėšų nukreipimo strategijomis.

Vadinasi, jie daugiau lėšų bus linkę nukreipti ar laikyti obligacijų turto klasėje, pastovius dividendus mokančiose ar stabiliomis pajamomis išsiskiriančių bendrovių akcijose, taip pat laikyti daugiau grynųjų ar rinktis tokias klasikines saugų prieglobstį užtikrinančias priemones kaip auksas. Nuo šių metų pradžios nuosekliai didėjanti aukso kaina, kuri rugsėjo pabaigoje pasiekė apie 2 577 JAV dol. už unciją, rodo tarp investuotojų išliekanti saugaus lėšų įdarbinimo poreikį.

Kur investuotojai ieško grąžos potencialo?

JAV bendrovės su maža rinkos kapitalizacija taip pat yra santykinai pigios. Iš jų sudarytas JAV akcijų indeksas „Russell 2000“ per pastarąsias dvi savaites po FED sprendimo sumažinti bazines palūkanas pranoko bendrą rinką. Investuotojai mano, kad mažėjančios skolinimosi sąnaudos palengvins mažesnių įmonių naštą, o žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą tokių įmonių įverčiai yra pastebimai mažesni už didesnių įmonių.

Galiausiai, reikėtų atkreipti dėmesį ir į vertės akcijas. „S&P 500“ vertės akcijų indeksas vis dar prekiaujamas su didele nuolaida, palyginti su šio indekso augimo akcijomis. Mažinamos bazinės palūkanos turėtų padaryti teigiamą efektą tokių įmonių pelningumui, jų galimybėms išmokėti pelną dividendų pavidalu ar per savų akcijų supirkimą ir taip teigiamai paveikti galutinę akcijos kainą.

Biržoje prekiaujami fondai (ETF), orientuoti į vertės akcijas, per rugsėjį sulaukė maždaug 6,9 mlrd. JAV dol. įplaukų, kas tapo geriausiu šių metų mėnesiu šio tipo fondams, rodo BI duomenys.

Kinijos valdžios siurprizas rinkoms

Praėjusią savaitę finansų rinkų dalyvius teigiamai nustebino Kinijos valdžia, kuri paskelbė apie plataus poveikio priemones NT sektoriui ir būsto pirkėjų pasitikėjimui paskatinti.

Kinijos liaudies bankui (PBOC) paskelbus apie rekordinio dydžio skatinimo priemones, apimančias būsto paskolų palūkanų sumažinimą bei mažesnį pradinį įnašą pirmam ar antram būstui, šalies akcijų kainos užfiksavo didžiausią šuolį nuo praėjusio dešimtmečio pradžios. Kartu paskelbta ir apie Kinijos vyriausybės naujas skatinimo priemones stagnuojančiai šalies ekonomikai bei vartotojų pasitikėjimui atstatyti.

Per pastarąsias dvi savaites Kinijos „blue chips“ CSI 300 paaugo net 16 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį augo 18 proc. Teigiama banga persidavė ir Japonijos akcijų rinkai, kur pagrindinis „Nikkei 225“ indeksas ūgtelėjo 10 proc. Tiesa, neaišku, ar investuotojų sentimentas dėl Kinijos ekonomikos atsigavimo tęsis ilgai, nes paskelbtoms skatinimo priemonėms suveikti gali prireikti nemažai laiko.

Prabangių prekės ženklų šuolis Europoje

Įdomu tai, kad į Kinijoje paskelbtas skatinimo priemones sureagavo Europos prabangių prekės ženklų gamintojų akcijos, kurios pastarosiomis savaitėmis sulaukė išaugusio investuotojų susidomėjimo, o jų kainos spurtavo iki aukščiausių lygių per šiuos metus.

Pavyzdžiui, prabangos prekių gigantės prancūzų LVMH grupės, kuriai priklauso tokie ženklai kaip „Dior“, „Givenchy“ ar „Louis Vuitton“, akcija per pastarąsias dvi savaites iki rugsėjo 27 d. buvo paaugusi 16 proc. Tuo metu itališkus mados namus „Gucci“ valdančios „Kering“ įmonės akcija paminėtu laikotarpiu buvo pabrangusi apie 17 proc.

Pagrindiniai Europos akcijų indeksai taip pat buvo linkę stiebtis į viršų, nepaisant prastėjančios euro zonos makroekonominės aplinkos. Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, rugsėjo 27 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 2,5 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 4,5 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo 0,5 proc.

Tam poveikį turi rinkos dalyvių lūkestis dėl tolesnio Europos Centrinio Banko pinigų politikos švelninimo, nors vienas iš šio banko Valdančiosios tarybos narių ir Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pažymėjo, kad „spalio palūkanų mažinimo tikimybė yra labai maža“.

Rinkų dalyvių nuotaikas spalio mėnesį gali sugadinti paaštrėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose – Izraelio įsiveržimas į Libaną ir Irano atsako mastas. Pirmiausia, tai gali atsiliepti naftos kainoms, kurios nuo metų pradžios buvo linkusios mažėti, nemaža dalimi prisidėdamos ir prie žemesnių metinės infliacijos įverčių.

Jei konfliktas dar labiau įsisiūbuotų, o į jį įsitrauktų daugiau šalių, neapibrėžtumo lygis finansų rinkose išaugtų dėl žaliavų kainų, kas galėtų poveikti infliaciją ir centrinių bankų šiuo metu nusibrėžtą monetarinės politikos kryptį.