Pastaraisiais metais investuotojai susiduria su vis didesniu neapibrėžtumu: nuo Donaldo Trumpo prekybos politikos pareiškimų iki stipriai svyruojančių finansų rinkų. Nors akcijų biržos po truputį atsigauna, nestabilumas reikšmingai veikia investuotojų nuotaikas. Vienas klausimas kyla vis dažniau: kaip apsaugoti savo kapitalą šiuo nenuspėjamu laikotarpiu? Atsakymas, pasak ekspertų, slypi tradiciškai saugesniuose sprendimuose. Tačiau ar jie tikrai gali užtikrinti ilgalaikį stabilumą, ir kokie pasirinkimai šiuo metu yra populiariausi?

Investuotojų elgsena – nuo nerimo prie racionalumo

Norint suprasti, kodėl investuotojai vis dažniau renkasi saugesnes investicijas, ekspertai ragina visų pirma pažvelgti į tai, kaip investuotojai vertina riziką ir kas lemia jų sprendimus šiandieninėje aplinkoje. Būtent emocinė būsena, ekonominis fonas ir ilgalaikio saugumo poreikis šiuo metu tampa svarbiausiais veiksniais.

Pasak „Vilnius Tech“ lektoriaus Tomo Pečiulio, Lietuvoje investavimo sprendimai dažnai grindžiami emocijomis – ypač baime prarasti pinigus. Dėl to saugumo aspektas neretai tampa svarbesnis už potencialią grąžą.

„Lietuviai iš tiesų yra labai atsargūs investuotojai – dominuoja baimė prarasti pinigus. Dėl to dažnai pirmiausia žiūrima į tai, ar investicija yra saugi, ir tik tada – kokią grąžą ji gali atnešti“, – komentuoja T. Pečiulis.

Makroekonominiai rodikliai, tokie kaip infliacija, BVP augimas ar palūkanų normos, taip pat lemia portfelių korekcijas. Pasak eksperto, būtent dėl šių veiksnių dažnas investuotojas perorientuoja savo investicijų kryptis, kad išlaikytų pusiausvyrą tarp rizikos ir saugumo.

Saugūs sprendimai – kas juos daro patraukliais?

„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis pastebi, kad pastaruoju metu investuotojai ir toliau aktyviai renkasi terminuotus indėlius dėl jų aiškumo, prognozuojamos grąžos ir saugumo. Nors EURIBOR pokyčiai šiek tiek paveikė palūkanų lygį, indėliai išlieka patikimu ir stabilumu pasižyminčiu pasirinkimu.

„Indėliai – tai ne ta investicijų forma, kuri generuoja įspūdingą grąžą, tačiau jų pagrindinis pranašumas – saugumas. Ypač kalbant apie trumpalaikes santaupas, tai patikimas būdas apsaugoti jas nuo infliacijos ir rinkos neapibrėžtumo. Šiuo metu investuotojams itin svarbus aiškumas. Terminuoti indėliai suteikia ramybę – žinai, kiek ir kada gausi. Tai ypač reikšminga, kai akcijų ar nekilnojamojo turto rinkos gali judėti bet kuria kryptimi“, – teigia D. Burdaitis.

Obligacijos sėkmingai išlaiko rinkos svyravimus

Neramiu ekonominiu laikotarpiu auga ir konservatyvesnių investicinių priemonių paklausa – viena jų yra obligacijos. 2023 m. Lietuvos banko duomenimis, investicijos į obligacijas ir fondus padvigubėjo ir sudarė atitinkamai 28 ir 26 proc. visų gyventojų investicijų. Tai rodo, kad investuotojai ieško būdų apsaugoti savo kapitalą, nes obligacijos suteikia tam tikrą saugumą ir stabilumą, ypač kai rinkos svyruoja.

„Po infliacijos šuolio ir palūkanų normų korekcijų, obligacijos, ypač vyriausybių ar aukštos kokybės įmonių, tampa patraukliu pasirinkimu tiems, kurie nori stabilumo. Jos taip pat padeda subalansuoti portfelį – ypač šiuo metu, kai akcijų rinkose matomi didesni svyravimai. Tačiau kaip tik tokiu metu gali atsiverti ir naujų galimybių, ypač ilgalaikėje perspektyvoje“, – pažymi D. Burdaitis.

Pensijų fondai – ilgojo laikotarpio saugumo garantas

Europos Komisijos paskelbtoje „Taupymo ir investavimo strategijoje“ išskiriama, kad pensijų kaupimas – ypač antroji pakopa – yra esminė priemonė siekiant ilgalaikio finansinio stabilumo. Šiuo metu daugiau nei 1,4 mln. gyventojų dalyvauja antrosios pakopos pensijų fonduose, tačiau tik apie 54 proc. realiai perveda įmokas. Tai rodo, kad vis dar yra erdvės skatinti žmones aktyviau rūpintis savo finansiniu saugumu senatvėje.

„Netgi esant rinkos svyravimams, per ilgą laikotarpį jie išsilygina, o istorija rodo, kad šimtmečiais akcijų rinkos demonstruoja augimo tendenciją. Todėl nuoseklus investavimas į pensijų fondus leidžia ne tik apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos, bet ir sukaupti reikšmingą kapitalą per ilgesnį laikotarpį“, – teigia D. Burdaitis.

Diversifikacija – būdas išlikti stabiliai nepaisant rinkos svyravimų

Staigūs akcijų ar žaliavų kainų svyravimai kelia nerimą net patyrusiems investuotojams. Todėl diversifikacija išlieka vienu svarbiausių principų formuojant atsparų investicinį portfelį. Pasak D. Burdaičio, tinkamai diversifikuotas portfelis gali žymiai sumažinti svyravimų įtaką ir padėti išlaikyti stabilumą net sunkiausiais laikotarpiais.

„Nėra vieno stebuklingo būdo visiškai išvengti rinkos svyravimų. Tačiau tinkamai diversifikuotas portfelis gali ženkliai sumažinti jų įtaką. Be to, kai kurių investicinių priemonių – pavyzdžiui, akcijų ar fondų – kainoms laikinai sumažėjus, atsiranda proga jas įsigyti palankesnėmis sąlygomis“, – sako D. Burdaitis.

Pasak jo, investicijas reikėtų paskirstyti tarp įvairių turto klasių – nuo obligacijų, indėlių ir pensijų fondų iki rizikingesnių alternatyvų, tokių kaip akcijos ar nekilnojamasis turtas. Svarbiausia – neperžengti rizikos ribos ir nepamiršti diversifikuoti investicijų. Tai leidžia išlaikyti portfelio stabilumą ir pasinaudoti rinkos pokyčiais be didelės rizikos.