Naujienos
SEB: ekonomika įsibėgėja, bet kelias priešaky nelygus
Pastaruosius tris mėnesius infliacija buvo mažesnė, negu tikėjomės, todėl sumažinome ir šių, ir ateinančių metų kainų augimo prognozę.
Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas toliau sparčiai mažins ir kitų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus 1,5 procento. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas rasite antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
Teigiami lūkesčiai žada teigiamus ekonomikos pokyčius
Trečią ketvirtį Lietuvos BVP buvo 2,3 proc. didesnis negu pernai tokiu pat metu. Paskutinį metų ketvirtį pokytis bus dar truputį didesnis. Gyventojų ir verslo lūkesčiai pastaraisiais mėnesiais sustiprėjo. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis spalį buvo aukščiausiais nuo 2007 metų. Tai rodo, kad bent šių metų pabaigoje namų ūkių vartojimo rodikliai neturėtų nuvilti. Bet kad gyventojų optimizmas toliau augs, abejotina: didėja tikimybė, kad atėjus naujai valdžiai gyventojų lūkesčių pikas jau yra pasiektas.
Pernai šalies ekonomiką žemyn tempė smukusi pramonės gamyba. Šiemet pramonės rezultatai maloniai stebina ir Lietuva yra viena lyderių ES pagal pramonės produkcijos augimą. Pramonės įmonių apklausos rodo, kad įmonių lūkesčiai dėl gamybos apimties pagerėjo ir nuteikia optimistiškai bent jau dėl rezultatų paskutinį ketvirtį. Tačiau aiškiai suprantame tokių rezultatų trapumą, nes padėtis tokiose eksporto rinkose kaip Europos Sąjunga gali ir vėl nuvilti, ypač, jeigu JAV nedelstų su importo muitų tarifų didinimu.
Šiemet teigiamą įtaką ekonomikai vis dar darė labai stipriai augę inžinerinės statybos darbai. Kitąmet tokio augimo nebeturėtų būti, tačiau realu, kad bus išvengta ir nuosmukio. Nors kelių statybos darbų bus atlikta mažiau, tačiau daugės geležinkelių infrastruktūros statybų darbų dėl įsibėgėjančio „Rail Baltica“ projekto. Be to, kitąmet reikėtų tikėtis ir didesnės gyvenamųjų bei negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimties.
Sparčiai mažėjančios palūkanų normos bus vienas iš ekonomikos skatinimo šaltinių ateinančiais metais. Jau dabar aiškiai matome teigiamą įtaką Lietuvos būsto rinkoje – nuo liepos būsto sandorių skaičius yra didesnis negu pernai. Be to, sparčiai auga ir paskolų verslui portfelis. Metinis kredito įstaigų paskolų verslui pokytis rugsėjį buvo 10,7 proc., arba dvigubai didesnis negu nominalaus BVP pokytis.
Dosnus 2025 m. biudžetas skatins vartojimą
Naujasis Seimas labiau nebepakeis jau pristatyto 2025 metų biudžeto projekto, pagal kurį prognozuojamas 3 proc. BVP deficitas. Vadinasi, fiskalinė politika, kai biudžeto išlaidos augs daug labiau negu pajamos, skatins ekonomiką trumpuoju laikotarpiu. Didžioji augančių išlaidų dalis bus skiriama pensijoms, socialinėms išmokoms ir švietimo bei sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimams, ir tai yra gera žinia su vidaus vartotojais dirbančioms įmonėms. Be to, kitąmet prognozuojama ir rekordinė ES pinigų panaudojimo suma. Ar planai virs tikrove, labiausiai priklausys nuo valdžios sprendimų, bet vėlavimo tikimybė yra nemaža.
Pirmi naujo Seimo kadencijos metai yra tie, kai lengviausia patvirtinti visuomenėje nepasitenkinimą keliančius mokestinius sprendimus, todėl valdančioji koalicija veikiausiai nedels. Juo labiau, kad ji neslepia, jog sieks padidinti pajamų iš mokesčių ir BVP santykį. Taikinys yra didesnės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo.
Minimali mėnesio alga kitąmet didės 12,3 proc., valstybės sektoriuje darbo užmokesčio fondas augs ne mažiau kaip 9 procentais. Manome, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje dar augs ganėtinai sparčiai – bent 8,3 procento. Algos vėl sparčiau augs valstybės, o ne privačiame sektoriuje. Toks darbo užmokesčio pokytis 2025 metais bus didesnis negu Latvijoje ar Estijoje, kur prognozuojame 6,7 proc. ir 5,2 proc. augimą.
Kitąmet Lietuvoje prognozuojame 2,7 proc. vidutinę pagal suderintą vartotojų kainų indeksą infliaciją. Priešingai negu šiemet, energetikos produktai kitąmet bus brangesni negu šiemet ir labiausiai dėl gerokai padidėsiančių degalų kainų, taikant didesnį akcizą ir CO2 dedamąją. Manome, kad kitąmet maisto produktai vidutiniškai pabrangs 2,4 proc., o paslaugos – 5,6 proc. Infliacija kitąmet ir vėl bus didžiausia Estijoje dėl PVM tarifo padidinimo, kur prognozuojame 3,8 proc. kainų padidėjimą. Tai, kad prekės ir paslaugos brangs mažiau negu dirbančiųjų ar pensininkų pajamos, darys teigiamą įtaką namų ūkių vartojimui Lietuvoje.
ECB sparčiai mažins palūkanų normas
SEB grupės ekonomistai nepakeitė šių metų 0,8 proc. euro zonos BVP augimo prognozės. Tačiau nuo 1,6 iki 1,3 proc. sumažinta kitų metų ekonomikos augimo prognozė. Vartotojų lūkesčiai gerėja, tačiau namų ūkių vartojimo pokyčiai vis dar yra prasti. Mažėjančios palūkanų normos turėtų didinti investicijas, tačiau nežinomybė dėl JAV muitų politikos veikiausiai gerokai slopins įmonių investicijas.
Prognozuojame, kad vidutinė metinė infliacija euro zonoje šiemet turėtų būti 2,3 proc., o kitąmet ji mažėtų iki 1,7 procento. SEB analitikai mano, kad Europos Centrinis Bankas gruodį bazinę palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe (Deposit Facility Rate) sumažins nuo dabartinių 3,25 iki 3 procentų, o kitų metų pabaigoje ji smuks iki 1,5 procento.
Ir vėl tenka pagerinti šių bei kitų metų JAV BVP augimo prognozę, nes naujausi JAV ekonomikos duomenys viršija lūkesčius. Federalinio rezervo sistema šiemet bazines palūkanų normas mažins dar 0,25 proc. punktų, o kitų metų pabaigoje palūkanos sieks 3,25–3,5 procento. Tikimės didesnių, negu prognozavome prieš tris mėnesius, palūkanų normų JAV, nes ekonomikos ir politinė padėtis nėra ta, kuri verstų skubėti mažinti palūkanų normas. Euras JAV dolerio atžvilgiu turėtų silpnėti, nes palūkanos JAV mažės lėčiau negu euro zonoje, o ir euro zonos ekonomikos perspektyvos yra kuklesnės negu JAV. Tikėtina, kad kitų metų pabaigoje euras galėtų kainuoti apie 1,05 JAV dolerio.