Šildymo sezonas daugeliui asocijuojasi su šiluma ir jaukumu, tačiau kartu jis atneša ir vieną dažnai nuvertinamą problemą – per sausą orą namuose. Nors temperatūra patalpose tampa komfortiška, oro drėgmė neretai nukrenta iki lygio, kuris pradeda veikti savijautą, miegą ir net namų būklę. Apie tai verta pagalvoti dar prieš prasidedant intensyviam šildymui.

Kodėl šildymo sezonu oras sausėja

Įjungus šildymą, oras patalpose šyla, tačiau jo gebėjimas išlaikyti drėgmę nesikeičia. Šiltas oras „išgarina“ drėgmę greičiau, o dėl retesnio vėdinimo ji nebeatsistato natūraliai. Rezultatas – santykinė oro drėgmė dažnai nukrenta žemiau 30 %, nors komfortišku laikomas 40–60 % lygis.

Ypač tai jaučiama butuose su centriniu šildymu ir sandariuose namuose, kur oro apykaita yra ribota. Iš pirmo žvilgsnio patalpos atrodo tvarkingos ir šiltos, tačiau mikroklimatas tampa nepalankus.

Kaip sausas oras veikia savijautą

Per sausas oras pirmiausia paveikia kvėpavimo takus. Pradeda sausėti nosies gleivinė, gerklė, dažniau juntamas perštėjimas ar kosulys. Taip pat sausas oras silpnina natūralią organizmo apsaugą, todėl tampa lengviau „pasigauti“ virusus.

Ne mažiau pastebimi ir kiti požymiai:

●     prastesnė miego kokybė

●     rytinis nuovargis

●     sausėjanti oda ir lūpos

●     akių dirginimas

●     sumažėjusi koncentracija

Vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės į oro drėgmės pokyčius reaguoja dar jautriau, todėl jų savijauta šildymo sezono metu dažnai pablogėja be aiškios priežasties.

Poveikis ne tik žmogui, bet ir namams

Sausas oras kenkia ne tik sveikatai. Jis veikia ir pačius namus. Medinės grindys, baldai ar muzikos instrumentai pradeda trauktis, gali atsirasti plyšių. Augalai džiūsta greičiau, net jei laistomi reguliariai. Ilgainiui tai tampa ne tik komforto, bet ir finansiniu klausimu.

Kodėl vien vėdinimo nepakanka

Natūralus sprendimas atrodo paprastas – dažniau vėdinti. Tačiau žiemą tai turi ribotą efektą. Lauko oras dažniausiai yra dar sausesnis, o trumpas vėdinimas tik sumažina temperatūrą, bet neatstato drėgmės balanso.

Būtent todėl šildymo sezono metu vis dažniau naudojami oro drėkintuvai. Jie leidžia palaikyti pastovią drėgmę nepriklausomai nuo lauko sąlygų.

Kada oro drėkintuvas tampa būtinas

Jei pastebite bent kelis iš šių požymių, sprendimas dažniausiai akivaizdus:

●     nuolat sausėja oda ir kvėpavimo takai

●     vaikai dažnai serga peršalimo ligomis

●     ryte jaučiamas nuovargis

●     augalai namuose prastai auga

●     santykinė drėgmė nuolat žema

Tokiu atveju verta ieškoti sprendimo, kuris veiktų nuolat, o ne tik laikinai. Čia svarbus tampa ne bet koks įrenginys, o geriausias oro drėkintuvas, pritaikytas jūsų patalpų dydžiui ir poreikiams.

Kaip išsirinkti tinkamą sprendimą

Renkantis oro drėkintuvą svarbu įvertinti patalpų plotą, drėkinimo našumą ir triukšmo lygį. Jei įrenginys bus naudojamas miegamajame ar vaikų kambaryje, tylus veikimas tampa esminiu kriterijumi.

Naudingi ir automatiniai drėgmės palaikymo režimai, leidžiantys išvengti per didelės drėgmės. Tokiu būdu oras išlieka subalansuotas visą parą, be nuolatinio rankinio reguliavimo.

Kodėl verta pasiruošti iš anksto

Daugelis apie oro drėgmę pradeda galvoti tik tada, kai atsiranda diskomfortas. Tačiau pasiruošimas dar prieš šildymo sezoną leidžia išvengti nemalonių pojūčių, pagerinti miegą ir bendrą savijautą nuo pat pirmųjų šaltesnių dienų.

Tinkamai parinktas, oro drėkintuvas tampa tyliai veikiančiu pagalbininku, kuris palaiko sveiką mikroklimatą visą žiemą. Tai nedidelė investicija, kuri atsiperka kasdieniu komfortu, geresne savijauta ir jaukesniais namais.