Naujienos
Suomių ekspertas: „Biurai po pandemijos pasikeis neatpažįstamai“
Sėkmingi nuotolinio darbo rezultatai
įmones skatina braižyti biurų ploto optimizavimo planus, tačiau Raineris Lundas,
efektyvios darbo aplinkos planavimo ekspertas iš Suomijos,
pataria nepriimti skubotų sprendimų ir dalinasi įžvalgomis, kaip COVID-19 pandemija pakeis
biurų rinką.
Modernus biuras – gerai savijautai
Suomijos bendrovės „Rapal“, tarptautiniu
mastu teikiančios konsultacijas biurus planuojantiems verslams, atstovas R.
Lundas negaili patarimų ir Lietuvos biurų vystytojams bei nuomininkams.
Jo teigimu, darbuotojų
komfortas ir efektyvumas – finansiškai pajėgaus verslo prioritetas, todėl
nepaisant to, ar pasibaigus pandemijai darbas dažniau vyks iš biuro, ar iš
namų, įmonės privalės užtikrinti
saugią darbo aplinką, kuri padidintų darbuotojų produktyvumą ir kūrybiškumą.
Iki COVID-19 bendradarbystės (angl. co-working) erdvės
sparčiai panašėjo į viešbučius, kur dirbama ne tik prie darbo stalo, bet ir namų svetainę
ar žaidimų kambarį primenančiose erdvėse. R. Lundas prognozuoja, kad po pandemijos ši tendencija stiprės ir
verslo klasės biuruose, nes sugrįžę į ofisus darbuotojai tikėsis jaukios ir
komfortiškos namų aplinkos tęsinio.
Įmonės prioritetą teiks sveiką aplinką darbe galintiems pasiūlyti moderniems
biurams, kuriuose įdiegti tokie išmanūs sprendimai kaip inovatyvi ventiliacija ir individualus
apšvietimas, kas padėtų darbuotojams jaustis geriau bei dirbti efektyviau.
Niekam nebekyla abejonių, kad po COVID-19 higienos standartai bus dar aukštesni. Vystant biurus keisis
medžiagos, naudojamos interjere ir įrengime, – paviršiai privalės būti patogiai
ir greitai valomi. Ypač svarbų vaidmenį atliks
inovacijos, leidžiančios sumažinti kontaktą tarp darbuotojų: pavyzdžiui,
patalpų raktai daug kur persikels į programėles išmaniuosiuose telefonuose.
Lietuvos banko šią vasarą vykdytoje apklausoje
net 82 proc. apklaustų rinkos dalyvių pasisakė, kad biurų paklausa sostinės
verslo centruose per artimiausius 12 mėn. sumažės ir dėl to labiausiai nukentės
B klasės biurų užimtumas Vilniuje.
Naujausia „Ober-Haus“ atlikta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų
rinkos apžvalga parodė, kad šių metų pirmąjį pusmetį A klasės biurų neužimtumas sostinėje sudarė
2,0 proc., B klasės – 5,2 proc.
Nuovargis ir socializacijos trūkumas
Nors biurui persikėlus į namus daugelis
džiaugėsi didesniu lankstumu, išryškėjo darbo iš namų trūkumai: darbutojų ryšio
su korporatyvine kultūra praradimas, mažesnis efektyvumas, vis dažniau darbuotojai įvardino ir vadinamąjį „Zoom“ nuovargį (angl. Zoom fatigue).
Efektyvios darbo
aplinkos planavimo ekspertas įsitikinęs, kad pavargę nuo nuotolinio darbo ir bendravimo
darbuotojai skuba į biurą susitikti su kolegomis, semtis įkvėpimo bei keistis
idėjomis.
„Pavyzdžiui, šį
rudenį Londone didelė dalis darbuotojų, nors ir turėjo galimybę dirbti iš namų,
į biurus panoro grįžti anksčiau nei leidžia nustatytos vidinės įmonių tvarkos“ – komentuoja R. Lundas.
Šį rugsėjį „British
Council for Offices“ (BCO) atlikta 2 tūkst. Jungtinės Karalystės (JK)
biurų darbuotojų apklausa parodė,
kad didžioji dalis apklaustųjų, pradedant vadovais ir baigiant praktikantais,
prioritetą teikia mišriam darbo organizavimui, kai derinamas darbas iš namų ir
nuotoliniu būdu.
Beveik pusė apklaustų
darbuotojų teigė, kad per ateinančius šešis mėnesius derins darbą tiek iš namų,
tiek iš biuro. Kas trečias apklausos dalyvis sakė svarstantis galimybę grįžti į
biurą dirbti penkias dienas per savaitę. Tuo tarpu tik 15 proc. apklaustųjų ketina nuolat likti dirbti tik iš namų.
„Idealiausia, kai darbuotojas turi privatumo kontrolę, todėl renkasi
darbo vietą pagal užduotį – vienam darbui atlikti reikalinga aukšta
koncentracija namų tyloje, tuo tarpu idėjų generavimui ar rezultatų aptarimui tinkamesnis
biuro pokalbių kambarys“, – savo
nuomone dalinasi Marius Ivanauskas, „Telia Global Services Lithuania“ vadovas.
Nors dar anksti prognozuoti, kokie poreikiai
susiformuos į darbo rinką įžengus „C“ (COVID-19) darbuotojų kartai, pasak suomių
eksperto R. Lundo, netolimoje ateityje vis daugiau
darbuotojų pasirinkus mišrų darbo organizavimą, biurų rinka bus priversta
neišvengiamai keistis.
Jo teigimu, vietoje biuro nuomos mokesčio
mažinimo įmonės galėtų svarstyti už tą pačią sumą rinktis išsinuomoti mažesnį,
bet charakteringesnį biurą daugiau patogumų turinčioje centrinėje miesto
vietoje. Geroje lokacijoje esantis modernus biuras padės pritraukti talentingus darbuotojus, dėl
kurių kova darbo rinkoje išliks didžiausia.
Pagrindinis
prioritetas – optimalumas
Kol įmonės dėlioja skirtingus darbo
organizavimo scenarijus, pastatų valdytojai ieško būdų padėti nuomininkams panaudoti
išnuomotą biuro plotą kaip įmanoma optimaliau.
„Potencialiems nuomininkams stengiamės patarti kaip sutaupyti,
todėl kartu su tarptautiniais ekspertais rekomenduojame įvairius sprendimus,
kad biuro nuomai išleidžiami eurai per vieną darbuotoją būtų kuo mažesni“, – pasakoja
Karolis Tuinyla, investicinio fondo „Lords LB Special Fund I Subfund B“,
vystančio modernaus „Lvovo“ verslo centro projektą sostinėje, valdytojas.
Pasak K. Tuinylos, bendradarbiaujant su
Suomijos įmone „Rapal“, atliekamas patalpų užimtumo ir darbuotojų aktyvumo
auditas. Surinkus faktinę patalpų panaudojimo informaciją bei atlikus
darbuotojų apklausą, gali paaiškėti, kad vietoje naudojamų 2000 kv. metrų tam
pačiam darbuotojui skaičiui užtektų 1500 kv. metrų, jeigu nuomininkas
įgyvendintų rekomenduojamų veiksmų planą.
Negana to, automatizavus tokius
vidinius procesus kaip apskaita, salių rezervacija, parkingas, atsiveria
papildomos galimybės atsisakyti tokių etatų, kaip, pavyzdžiui, „biuro administratorius“, minėtų paslaugų koordinavimą perleidžiant verslo
centro pastato valdytojui.
„Mūsų tikslas – išlaikyti ilgalaikį santykį su nuomininku,
todėl siekiame kompleksiškai vertinti savo klientų biudžeto eilutę pavadinimu „biuro nuoma“. Abipusę naudą
galime pasiekti ne siūlydami išnuomoti kuo daugiau kvadratinių metrų, bet padėdami
rasti optimalų nuomos sprendimą, kad nuomininkų darbo sąlygos prisidėtų prie
įmonių vertės augimo“, – apibendrina K. Tuinyla.
Daugiau
informacijos
Ieva Bašarovienė
+370 616 79389