Lietuvos gyventojai dažniausiai taupo ne būtinosioms išlaidoms, o malonumams ir kelionėms. Net trečdalis jų santaupas kaupia pramogoms, o sveikatai ar vaikų priežiūrai pinigus atideda vos keli procentai, rodo naujausia „Citadele“ banko apklausa. Ekspertė pabrėžia, kad toks pasirinkimas rodo siekį išlaikyti gyvenimo kokybę, ir primena praktinius patarimus, kaip taupyti tikslingai.

Daugiau nei trečdalis lietuvių taupo pramogoms

„Citadele“ banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 32 proc. Lietuvos gyventojų dažniausiai taupo pramogoms ir laisvalaikiui. Antroje vietoje – kelionės ir poilsis (30 proc.), trečioje – bendras taupymas be konkrečios krypties (28 proc.). Beveik tiek pat – 27 proc. – gyventojų taupo ateityje norėdami įsigyti drabužius, avalynę ar aksesuarus.

„Lietuvos gyventojai santaupas dažniausiai sieja su ateities malonumais ir papildomu komfortu. Pramogos, kelionės, apranga – tai sritys, kurios nėra būtinos kasdien, bet suteikia gyvenimo kokybės pojūtį, todėl joms žmonės labiausiai linkę kaupti“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.

Tuo metu sveikatai santaupas kaupia tik 8 proc. lietuvių, o vaikų priežiūrai – vos 2 proc. Kaimyninėse Baltijos šalyse šios tendencijos išlieka labai panašios.

Pasak banko ekspertės, tai nebūtinai reiškia, kad šios sritys nėra svarbios. R. Narės teigimu, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos gyventojai šias sritis laiko kasdienio biudžeto prioritetu, o ne taupymo objektu. Kitaip tariant, sveikata ir vaikų poreikiai turi būti užtikrinami nuolat, be jokių kompromisų, todėl santaupų tam paprastai nekaupiama.

Remiantis apklausos duomenimis, Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, pramogos taip pat yra pagrindinė taupymo kryptis (31 proc.), tačiau itin ryškiai išsiskiria taupymas grožio paslaugoms ir drabužiams – joms taupo 27 proc. latvių.

Estijoje stipriausia tendencija – visapusiškas taupymas: net 36 proc. respondentų nurodo kaupiantys be konkretaus tikslo.

Moterys dažniau nori keliauti, o vyrams svarbios pramogos

Remiantis apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymais, Lietuvoje moterys dažniau nei vyrai taupo kelionėms ir drabužiams: 32 proc. moterų skiria santaupas kelionėms, o 30 proc. – drabužiams, o vyrai – atitinkamai 28 proc. ir 23 proc. Tačiau vyrai kiek dažniau taupo pramogoms – 34 proc., kai šiai sričiai taupo 30 proc. moterų.

Pasak R. Narės, tokie moterų pasirinkimai gali būti siejami su didesniu dėmesiu ilgalaikiam patyrimui ir įvaizdžiui, kuris daugelyje kultūrinių kontekstų tebėra glaudžiai siejamas su socialiniu statusu bei savivertės jausmu. Vyrų prioritetai, susiję su pramogomis ir aktyvesniu laisvalaikiu, dažnai atspindi siekį išlaikyti socialinius ryšius bei kasdienybės balansą.

Pataria taupyti tikslingai

Ekspertė pabrėžia, kad efektyvus taupymas nėra vien pinigų atidėjimas ateičiai – jis reikalauja sąmoningumo ir aiškaus plano. Dažna klaida, anot R. Narės, yra ta, kad gyventojai pradeda taupyti tik susidūrę su netikėtomis išlaidomis, nesukurdami nuoseklių įpročių.

„Veiksmingas būdas tvarkyti asmeninį biudžetą – apie pusę pajamų skirti būtiniems poreikiams, 30 proc. – kasdieniam komfortui ir pomėgiams, o bent 20 proc. – santaupoms ar investicijoms. Net ir reguliariai atidedant, atrodytų, nedidelę sumą, laikui bėgant galima sukaupti reikšmingą kapitalą, kurį verta ne tik panaudoti išsikeltam tikslui, bet ir toliau „įdarbinti“, pavyzdžiui, investuojant į akcijas ar kitus finansinius instrumentus“, – sako R. Narė.

Be to, ji primena, kad svarbu turėti finansinį rezervą bent kelių mėnesių išlaidoms – jis gali tapti patikima pagalve netikėtų išlaidų atveju ir padėti jaustis ramiau kiekvieną dieną.

„Citadele“ banko ekspertė pataria pasinaudoti galimybe taupymą automatizuoti, pavyzdžiui, nustatyti, kad dalis atlyginimo automatiškai keliautų į santaupų ar investicijų sąskaitą, arba atsiskaitant už pirkinius smulkios sumos būtų apvalinamos ir skirtumas kaupiamas į taupymo sąskaitą. Tokia praktika, anot jos, leidžia santaupas auginti „nepastebimai“ ir kartu gauti papildomų palūkanų.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų rugsėjo mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.