Didžiausia dalis verslininko kelią planuojančių pasirinkti respondentų nurodė, kad kol kas dar neturi tinkamos verslo idėjos.

„Gyventojų apklausa rodo, kad geopolitinės įtampos ir neapibrėžtumo įtaka silpnėja. Gerėjant ekonomikos augimo prognozėms, atsigavo ir visuomenės noras imtis verslo – suspėti į traukinį, kai ekonomikos ciklas vėl pradės sparčiau judėti aukštyn. Nuosavo verslo planuojantys imtis žmonės dabar vis aktyviau ieško tiek verslo idėjų, tiek finansavimo galimybių“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Šių metų rugpjūtį paklausti, ar artimiausiu metu (per 1–3 metus) ketina įsteigti savo įmonę, teigiamai atsakė 19 proc., t. y. vienas iš penkių, respondentų. Per šių metų sausio mėnesį surengtą apklausą savo ateitį su nuosavu verslu Lietuvoje siejo tik 14 procentų gyventojų.

Daugiau negu pusė (58 proc.) steigti savo įmonę planuojančių asmenų Lietuvoje nurodė, kad kol kas neturi tinkamos verslo idėjos. Maždaug ketvirtadalis (26 proc.) teigė, jog šiuo metu plėtoja savo verslo idėją, bet įmonės dar neįregistravo.

Lietuviai verslumu aplenkė latvius

E. Dovbyšienė atkreipia dėmesį, kad padidėjusio verslumo tendencijos išryškėjo ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje ketinančių pradėti verslą žmonių padaugėjo labai nežymiai – nuo 17 iki 18 procentų. Estijoje apie nuosavą verslą šiuo metu mąsto beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų, o metų pradžioje buvo 20 procentų. Tad Lietuvos gyventojai ketinimais pradėti verslą dabar atsilieka tik nuo estų.

„Vis dėlto gyventojų verslumas Baltijos šalyse dar nėra sugrįžęs į 2021 metais fiksuotą lygį, kai verslininko kelią Lietuvoje planavo pasirinkti daugiau negu trečdalis (36 proc.), Estijoje – 41 proc., o Latvijoje – kone pusė (46 proc.) gyventojų“, – sako E. Dovbyšienė.

Be to, rugpjūtį atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje savo ateities su verslu vis dar nesieja daugiau negu pusė (52 proc.) gyventojų – 2 proc. daugiau negu prieš pusmetį. Estijoje nuosavo verslo galimybę artimiausiu metu yra linkę atmesti 53 proc., Latvijoje – 49 proc. gyventojų.

Kita vertus, pasak ekspertės, kaip teigiamą pokytį galima vertinti tai, jog Lietuvoje nuo 32 proc. iki 24 proc. sumažėjo žmonių, kurie nėra pagalvoję ir nežino, ar norėtų pradėti verslą.

Verslo kūrimo kliūčių sumažėjo

E. Dovbyšienės teigimu, kiekviena įmonė prasideda nuo steigėjų svarstymų, ar verta imtis verslo ir užsidirbti iš nuosavos veiklos. O iš svarstymų ir apmąstymų kyla idėjos ir tikslai. Pagrindinėmis kliūtimis, šiuo metu trukdančiomis pradėti verslą, Lietuvos gyventojai laiko žinių ir įgūdžių stoką, nepasitikėjimą savo verslo idėja ir pradinio kapitalo trūkumą.

E. Dovbyšienė pastebi, kad, lyginant su sausį atlikto tyrimo rezultatais, per pusmetį sumažėjo asmenų, teigiančių, kad nuo verslo starto atgraso administracinė našta, bendra šalies ir pasaulio ekonominė padėtis, nežinomybė dėl ateities. Ekspertė daro išvadą, kad mažėjant baimės ir netikrumo, mūsų šalyje atitinkamai daugėja optimizmo ir ryžto pradėti verslą.