Ką apie Lietuvos investavimo klimatą mano mūsų šalyje investavusios tarptautinės kompanijos? Kokia investicinė aplinka Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis? Ką privaloma daryti, kad aštrėjant konkurencijai Lietuvos investicinis patrauklumas dar gerėtų? Šie ir kiti klausimai buvo nagrinėjami Amerikos verslo rūmų Lietuvoje (The American Chamber of Commerce in Lithuania) pirmą kartą organizuotame „Foreign Investors Annual Summit 2022“. Jame dalyvavo ir įžvalgomis dalinosi Lietuvoje investavusių užsienio kompanijų vadovai, verslininkai, valdžios atstovai.

Visą dieną vykusį renginį atidarė strateginė sesija apie Lietuvos investicinį klimatą. Jį pradėjusi Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, akcentavo, kad Lietuva toliau sieks pritraukti talentus iš viso pasaulio, investuos į šalies „žaliąją“ transformaciją ir skaitmeninimą, kas „padės išsaugoti ne tik planetą, bet ir mūsų pinigus“. Anot jos, prieš dešimtmetį atlikti namų darbai šiandien duoda rezultatų, todėl dabar reikia padaryti tuos darbus, kurie ateityje šaliai atneš daugiausiai naudos. Tarp suplanuotų darbų ji minėjo reformas viešųjų paslaugų srityje, gerinant verslo reguliavimą, kad kontroliuojančios institucijos taptų verslo konsultantais, o ne baudėjais, nes „valdžios institucijos ir verslas yra lygiaverčiai visuomenės kūrėjai“.

Pasiūlymas, kuriam pritarta plojimu

Pirmojoje sesijoje kalbėjęs Shayan Ali, Vokietijos automobilių dalių gamintojos „Continental Automotive Lithuania“ generalinis direktorius, pritarė ministrei, kad labai svarbu, jog Lietuva ir ateityje išliktų patraukli investuotojams, nemažėtų jos konkurencingumas ir pozityvumas, kurį investuotojai dabar mato. Kaip spręstiną problemą jis išskyrė būtinybę gerinti šalies infrastruktūrą, kad ir mažų miestų bei miestelių gyventojai galėtų patogiai pasiekti didžiuosius miestus ir įsilieti į įmones, kurias kuria didieji investuotojai. Taip būtų pasiekiama dviguba nauda: daugiau Lietuvos žmonių turėtų galimybes save realizuoti, o investuotojai sulauktų daugiau darbuotojų ir talentų.

Apie pozityvią patirtį Lietuvoje kalbėjo ir Michael Brennan, JAV medicinos produktų gamintojos „Hollister Lietuva“ generalinis direktorius. Jis pažymėjo, kad mūsų šalyje investavusiai kompanijai aktuali ir Lietuvoje vyraujanti verslo kultūra, kuri dera su kompanijos vertybėmis.

Tadas Vizgirda, Amerikos verslo rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas, JAV integruotų mokėjimo sprendimų „Shift4 Payments Lithuania“ generalinis direktorius, akcentavo, kad Lietuvoje, palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, daryti verslą paprasčiau, čia gali palaikyti dialogą su valdžios institucijomis ir atstovais, „nėra sienos tarp valdžios ir verslo“. Tačiau ir jis pastebėjo, kad šalis turi daugiau investuoti į talentų auginimą, nes ekonominės ir kitos krizės jų poreikio nemažina.

Auditorijos plojimais buvo palydėta Alvydo Žabolio, investuotojo, investicijų valdymo bendrovės „Žabolis ir partneriai“ steigėjo ir vadovo, mintis, kad užsienio investuotojai taip pat turėtų investuoti ne tik į verslą, bet ir universitetus, kaip yra kitose išsivysčiusiose šalyse. Tai padėtų išauginti daugiau trūkstamų specialistų ir talentų. Anot jo, mokymo proceso grandinę turėtų sudaryti mokykla–kariuomenė–universitetas, o dabartinė valdžia turi priimti tokius sprendimus, kurių vaisius raškytume po dešimtmečio, nes specialistų ruošimas – ilgas procesas.

Taigi, pirmojoje sesijoje užsienio investuotojai vieningai pritaria: nors šiandien Lietuva gali tinkamai konkuruoti dėl užsienio investicijų, bet aštrėjanti kova su kitomis valstybėmis turi paskatinti imtis veiksmų, kurių įgyvendinimas ateityje didintų patrauklumą, t. y. gerinti šalies infrastruktūrą, tobulinti švietimo sistemą nuo mokyklos iki aukščiausios kategorijos specialistų ruošimo, skatinti rinkoje paklausiausių ir patrauklių profesijų pasirinkimą, sudaryti sąlygas, kurios skatintų užsienio investuotojus prisidėti prie aukštųjų mokyklų tobulėjimo.

Verslo centrų paslaugos: pulso matavimas

Aukščiausio lygio investuotojų forume „Foreign Investors Annual Summit 2022“ diskutuota ir apie verslo paslaugų centrų dabartį bei ateitį Lietuvoje. Šiuose centruose, daugiausiai Vilniuje ir Kaune, dirba apie 23.000 darbuotojų.

Sesijoje pasisakęs Sergej Sidorov, JAV tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovės „Western Union Processing Lithuania“ generalinis direktorius, taip pat akcentavo, kad Lietuva patraukli augti talentams, o vienas iš iššūkių, – kaip jų rasti ir pritraukti. Anot Ingridos Rumševičienės, Vokietijos paslaugų centro „Festo“ finansų skyriaus vadovės, užsienio investuotojai atėjimą į Lietuvą vertina kaip ilgalaikę strategiją, todėl šaliai būtina turėti ilgalaikę mokymo ir talentų ugdymo strategiją.

Plėtodama šią mintį Zuzana Matonienė, Norvegijos mineralinių trąšų gamintojos „Yara International“ Europos verslo paslaugų viceprezidentė, teigė, kad neužtenka turėti talentų. Ne mažiau svarbu, kad jų gebėjimai būtų panaudoti tinkamai, kad jie augintų verslo vertę, kad gebėtų „sėdėti kliento kėdėje“. Ramūnas Bičiulaitis, „Danske Bank“ Lietuvoje vadovas, teigė, kad toks Danijos grupės padalinys Lietuvoje yra vertinamas kaip jos inovacijų centras.

Ir šioje sesijoje tarp svarbiausių momentų buvo diskutuojama apie būtinybę tobulinti švietimo sistemą, kuri padėtų auginti talentus, kurti ilgalaikius planus, nes specialistų ruošimas – ilgų metų reikalaujantis procesas.

Gamybos ir tiekimo grandinės Lietuvoje: dabartis ir ateitis

Sesijoje „Gamybos ir tiekimo grandinių Lietuvoje stiprinimas“ Maxim Zakletskiy, Vokietijos automobilių dalių gamintojos  „Hella Lithuania“ vykdomasis direktorius, teigė, kad šiandien gali pasakyti, jog pastatę gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) „yra teisingoje vietoje“. Ir jis, ir Mindaugas Martišius, Švedijos vėdinimo įrangos gamyklos „Systemair“ generalinis direktorius, pasakojo, kad investuotojai sulaukia ir šalies, ir vietos valdžios institucijų pagalbos. Tačiau viešasis sektorius turi gebėti pritraukti talentingų žmonių, nes žmonės kuria palankias sąlygas plėtrai.

M. Zakletskiy taip pat akcentavo, kad svari ir LEZ pagalba, o visa tai „padeda kelionėje nesijausti vienišiems“. Tačiau, nors šiuo metu investuotojams sukurtą aplinką ir galima vertinti palankiai, bet negalima sustoti, nes „visos rinkos vystosi gana dinamiškai ir konkurencija dėl investuotojų nuolat aštrėja“.

Aušra Žemaitienė, Gargžduose įkurtos maisto gyvūnams JAV gamintojos „Mars Lietuva“ generalinė direktorė, minėjo ir kitų investuotojų ne kartą linksniuotą aspektą, kad vietos valdžia turi pasirūpinti infrastruktūra, kuri reikalinga žmonėms pritraukti: darželiais, mokyklomis, galimybėmis studijuoti tas specialybes, kurios labiausia reikalingos ir perspektyvios. Pasak jos, investuotojams taip pat labai svarbi prognozuojama teisinė aplinka.

Simonas Petrulis, Lietuvos LEZ asociacijos, kuri vienija 7 šalyje veikiančias LEZ, viceprezidentas, taip pat akcentavo švietimo problemas rengiant reikalingus ir perspektyvius specialistus. Jis taip pat teigė, kad dabar išgyvename sunkius laikus, bet „sunkūs laikai išaugina stiprius lyderius“.

Apibendrinant sesijos dalyvių išsakytas mintis aiškėja, kad į gamybą investavusioms užsienio kompanijoms labai svarbi darni logistikos sistema, nes didesnę dalį pagamintos produkcijos jie eksportuoja, pvz., Mars Lietuva“ – 99%, sukurtos patrauklios LEZ sąlygos, sustyguoti geranoriški santykiai su šalies ir vietos valdžios institucijomis bei jų teikiama pagalba, nors viešasis sektorius turi dėti pastangas pritraukti talentingų žmonių, nes nuo jų daug kas priklauso. Taip pat akcentuota, kad investuotojai atidžiai stebi teisinę aplinką, kiek ji stabili ir prognozuojama.

Turime, ką pasiūlyti investuotojams

Diskusijoje „Ateities skaitmeninė transformacija“ Vaida Neverdauskaitė, JAV duomenų ir technologijų bendrovės „TransUnion Lietuva“ verslo intelekto vadovė, susirinkusiems teigė, kad būtina pasiruošti permainoms, kurias atneša skaitmeninimas. Mindaugas Taraila, Estijos skaitmeninės transformacijos ir technologijų „Nortal“ direktorius, akcentavo, kad skaitmeninė transformacija įmonėse – tai sėkmės garantas, nes nauji veiklos būdai sukuria daugiau vertės ir verslui, ir klientams. Justė Stasinienė, Nyderlandų įmonės „Macaw International Lietuva“ kompetencijų centro vadovė, akcentavo, kad nuo to, kaip bus valdomi duomenys priklausys kompetencijų ateitis. Anot jos, mūsų žmonės greitai mokosi, o tai padeda siekiui greitai kilti karjeros laiptais.

Vilma Khmaladzė, Vokietijos įmonės „GOD Lithuania“ direktorė, taip pat teigė, kad Lietuvoje esminiai pokyčiai vyksta žymiai greičiau nei, pavyzdžiui, JAV ar Vokietijoje, nes „mes alkani žinių, turime siekius, norime dalyvauti globaliose permainose, esame lankstūs, greiti, ieškome sprendimų – tai mūsų išskirtinumas, kurį siūlome investuotojams“.

Paskutinėje diskusijoje „Gyvybės mokslai – sparčiai augantis sektorius Lietuvoje“ buvo priminta, kad šis sektorius jau sukuria apie 2,5% Lietuvos BVP ir toliau sėkmingai plėtojamas. Mindaugas Liutkauskas, JAV medicininės įrangos gamintojos „Moog Medical Devices Group“ generalinis direktorius, teigė, kad siekiant jį toliau auginti būtina pritraukti didelius pasaulinius sektoriaus žaidėjus. Payam Vassighi, Vokietijos medicininės kompiuterinės programinės matavimo įrangos kūrimo kompanijos, tarptautinės rinkos lyderės „Seca“ skaitmeninių paslaugų vystymo vadovas, tvirtino, kad kurti gamybos bazę Lietuvoje buvo teisingas pasirinkimas. Šios veiklos įmonėms labai svarbu turėti galimybę vykdyti tyrimus, pasinaudoti dirbtinio intelekto (DI) teikiamomis galimybėmis, nes DI svarba moksliniuose tyrimuose nuolat stiprėja. Ir, be abejo, ypač svarbu talentingi žmonės, skaitmenizacija, konkurencinga aplinka Europos Sąjungos kontekste.

Arnas Vozbutas, vienos iš didžiausių pasaulyje Vokietijos vaistų gamintojos „Merck Serono“ generalinis direktorius, taip pat kalbėjo apie palankias sąlygas plėstis gyvybės mokslui šalyje. O teisininkė Rūta Pumputienė, Amerikos verslo rūmų inovatyvios farmacijos komiteto „Local American Working Group“ vadovė, pažymėjo, kad per dešimtmetį žymiai daugiau inovatyvių medicinos produktų yra pasiekiama Lietuvos medikams ir pacientams. Tačiau Lietuvoje reikia stipresnės lyderystės ir didesnės kompetencijos viešajame sektoriuje, kad efektyvūs medikamentai greičiau pasiektų pacientus. Pavyzdžiui, jei naujų medikamentų efektyvumas buvo patvirtintas bet kurioje ES šalyje, jo tyrimų papildomai nereikėtų reikalauti Lietuvoje.

Paskutinių dviejų diskusijų dalyviai taip pat daug laiko skyrė aptarti švietimo gerinimui, nes verslo ir visuomenės skaitmeninė transformacija jau šiandien reikalauja tai išmanančių specialistų, o artimoje ateityje jų poreikis augs dar labiau, todėl kovoje dėl užsienio investuotojų laimės tos šalys, kurios galės pasiūlyti tinkamų specialistų. Plėtojant gyvybės mokslus ir siekiant tiek medikams, tiek pacientams pasinaudoti inovatyvios medicinos galimybėmis ypač reikalinga tinkama teisinė bazė ir reguliavimas. Konkurencinėje kovoje laimės tos šalys, kurios pasiūlys palankiausias sąlygas investuotojams.

Lietuva – saugi vieta investuoti

Pirmą kartą surengtame investuotojų forume „Foreign Investors Annual Summit 2022“ taip pat vyko pokalbiai su Gabrieliumi Lansbergiu, užsienio reikalų ministru, ir Dainiumi Kreiviu, energetikos ministru. Pastarasis susirinkusiesiems akcentavo, kad Lietuva dėl anksčiau padarytų namų darbų yra energetinio saugumo lyderis Europoje: turi elektros jungtis su Skandinavija ir Lenkija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą bei Klaipėdos ir Būtingės naftos terminalus. Bet, anot jo, Lietuvai dar trūksta elektros energijos generavimo pajėgumų, tačiau šiai problemai spręsti jau yra konkretūs planai, kuriuos įgyvendinus per keliolika metų Lietuva taps elektros energijos eksportuotoja.

Apie saugumą dėl investicijų kalbėjo ir užsienio reikalų ministras. Jis susirinkusiems investuotojams priminė, kad Lietuva yra „stipriausios gynybinės jėgos – NATO – dalis. Tai atsakymas, kad Lietuva saugi kaip ir bet kuri NATO šalis“. Atsakydamas į klausimą dėl santykių su Kinija ir Taivanu G. Landsbergis sukėlė pagyvėjimą auditorijoje pasakęs, kad „Lietuva yra laisva nuo Kinijos šalis“. Jis pažymėjo, kad santykiuose su Taivanu žengiami tik pirmieji žingsniai, o ši šalis turi didelį bendradarbiavimo potencialą. Anot jo, būtina suprasti skirtumus, kai verslas daromas su demokratine ir nedemokratine šalimi, nes turime kalbėti ne tik apie žmonių, bet ir verslo teises.

Didelės dalyvių gausos sulaukusio renginio „Foreign Investors Annual Summit 2022“ organizatorius Amerikos verslo rūmai Lietuvoje (The American Chamber of Commerce in Lithuania) planuoja, kad tokie investuotojų ir valdžios atstovų dialogai bus organizuojami reguliariai.

Pirmą kartą organizuotas investuotojų forumas „Foreign Investors Annual Summit 2022“ tapo svarbiausiu metų renginiu subūrusiu daugiau nei 450 verslo ir politikos lyderių. Renginys buvo skirtas aptarti verslo ir investicinį klimatą Lietuvoje, kaip išlaikyti Lietuvos investicinį patrauklumą bei pasidalinti užsienio investuotojų patirtimi ir sėkmės pavyzdžiais. Renginio organizacinis partneris – verslo advokatų kontora „TGS Baltic“.

Verslo asociacija Amerikos verslo rūmai Lietuvoje yra didžiausi užsienio verslo rūmai mūsų šalyje ir Baltijos regione, atstovaujantys daugiau kaip 160 JAV, tarptautinių bei vietos įmonių, kurios bendrai kuria per 35.000 darbo vietų. Asociacijos misija – skatinti ir palaikyti verslo bei vietos valdžios konstruktyvų dialogą, gerinti šalies investicinį klimatą bei atstovauti narių verslo interesą. AmCham per metus organizuoja per 100 verslo renginių, susitikimų šakiniuose komitetuose. Didžiausi metiniai renginiai yra JAV Nepriklausomybės dienos minėjimas ir Kalėdų GALA iškilminga labdaros šventė.

UAB RINKOM komunikacijos konsultantas, direktorius