Naujienos
Z kartos investavimo tendencijos: tradicines priemones keičia skaitmeninis turtas
2023 m. Lietuvos banko atliktos namų ūkių apžvalgos
duomenimis, gyventojai vis dar daugiausia taupo einamojoje banko sąskaitoje ar grynais,
o patraukliausia investicija laiko nekilnojamąjį turtą. Visgi, ekspertai
pastebi pamažu kintančius gyventojų įpročius – tarp tūkstantmečio (angl. millennials)
ir Z kartų populiarėja naujoviškos investavimo priemonės kaip skaitmeninis
turtas.
„Baltijos šalių namų ūkių investicijos didėja tiek sumomis,
tiek investuojančiųjų skaičiumi. Pastebime, kad praeitais metais padidėjo terminuotųjų
indėlių ir taupomųjų sąskaitų produktų populiarumas, vyresni, didesnes pajamas
uždirbantys klientai pradėjo aktyviau investuoti į trumpalaikes ir vidutinės
trukmės aukšto lygio vyriausybės obligacijas. Žvelgiant į jaunesnes kartas, matome,
kad Z kartos atstovai drąsiau išbando naujas priemones, tikėdamiesi tiek
geresnės grąžos, tiek siekdami turėti įvairesnį investicinį portfelį“, – pasakoja Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos
narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Nuo akcijų iki skaitmeninio meno
Anot R. Ežerskienės, lyginant
skirtingų kartų investavimo įpročius, atsiveria gana ryškūs skirtumai. Tūkstantmečio karta yra
ekonomiškai aktyviausia, turi galimybių investuoti didesnes sumas, tačiau jų
tolerancija rizikai nėra didelė, jie atsargiau renkasi investicijų formas ir
pirmenybę teikia pasyviam investavimui.
Tūkstantmečio kartos atstovai dažniausiai renkasi akcijas,
investuoja tiesiogiai į skirtingas Baltijos šalių, Europos ir JAV bendroves
arba naudojasi biržoje prekiaujamais fondais (ETF). Uždirbantys didesnes
pajamas yra linkę naudoti sudėtingesnes investavimo formas, kaip skirtingi
alternatyvūs turto fondai ir pan.“, –
pasakoja banko atstovė.
Jos
teigimu, jaunesniosios Z kartos požiūris į finansus gerokai skiriasi – jų
turimos lėšos investicijoms gana ribotos, tačiau jie nebijo rizikuoti, tikisi
greitesnio ir didesnio pelno, domisi naujoviškomis investavimo galimybėmis. Bendraudama su Tūkstantmečio ir Z kartos studentais,
kartų skirtumus pastebi ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Ieva
Bužienė.
„Susiformavusiam elgesiui įtaką daro aplinka, kurioje užaugama.
Tūkstantmečio karta dėl savo patirties ekonominio nuosmukio sąlygomis dažnai
būna konservatyvesnė, labiau vertina finansinį saugumą. Tuo metu,
skaitmeniniame amžiuje nuo mažens augusi Z karta labiau pasitiki
technologinėmis naujovėmis, kaip kriptovaliutos ar skaitmeninis menas (NFT)“, –komentuoja
I. Bužienė.
Populiarėja tvarios investicijos
Analizuodamos skirtingus kartų investavimo įpročius
ekspertės taip pat pastebi, jog auga susidomėjimas investicijomis, kurios
susijusios su aplinką tausojančiais sprendimais.
„Klimato kaitos ir tvarumo klausimai pastarąjį
dešimtmetį yra itin aktuali tema, su kuria augo ir dažnais atvejais į ją
rimčiau atsižvelgia jaunimas. Todėl
spręsdami, kur investuoti, jie dažnai renkasi tvarumo projektus
ar įmones, kurios puoselėja
socialinę atsakomybę. Tai atspindi jų nuostatas
ir susidomėjimą aplinkosaugos ir socialiniais klausimais“, – teigia
I. Bužienė.
VU docentei antrina ir R. Ežerskienė – banko atstovai
taip pat pastebi tarp jaunosios kartos sparčiai populiarėjančias prie tvarumo
prisidedančias investavimo priemones. Ji pabrėžė, kad tokių investicijų
pelningumas ateityje, tikėtina, turėtų augti.
„Gilėjant klimato kaitos problemoms ir siekiant mažinti
poveikį gamtai, aplinkai draugiški sprendimai tampa vis aktualesni tiek versle,
tiek vartotojų kasdienybėje. Atsižvelgiant į šias tendencijas rinkoje atsiranda
daugiau tvarumą skatinančių, „žaliųjų“ investavimo bei taupymo priemonių, kurių
pagalba žmonės gali ne tik uždirbti grąžą, bet ir prisidėti prie vykdomų
aplinkai draugiškų projektų. Kadangi tokių investavimo priemonių paklausa vis
labiau auga, jų daugės, o tai reiškia ir patrauklesnę grąžą vartotojams“, –
teigia R. Ežerskienė.
Pagrindinė investavimo klaida – impulsyvumas
Nors
tūkstantmečio ir Z kartų
atstovai įprastai pasižymi didesniu
finansiniu raštingumu ir yra technologiškai pažengę, anot I. Bužienės, investuodami kai kurias klaidas
yra linkę daryti dažniau nei vyresni žmonės.
„Jauni investuotojai kartais būna impulsyvūs, nekantriai reaguoja į trumpalaikius rinkos
svyravimus. Toks investavimo
strategijos nesilaikymas neretai lemia nuostolius ilgalaikėje
perspektyvoje. Prie
nesėkmių dažnai prisideda ir per daug rizikingi sprendimai, nepatikimų
investicijų pasirinkimas. Taip pat jiems sunkiau derinti investicinius tikslus su ilgalaikiu finansiniu planavimu“, – pasakoja Vilniaus universiteto dėstytoja.
Pasak R. Ežerskienės, vieno, visiems
tinkančio investavimo recepto nėra, nes jis priklauso nuo tikslų, pajamų ir
toleruojamos rizikos. Tačiau pirmiausia, rekomenduojama užsitikrinti finansinę
saugumo pagalvę nenumatytiems atvejams, kurios dydis turėtų siekti bent trijų
mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Ją turint, galima galvoti, kokią lėšų dalį
pavyktų skirti investicijoms.
„Tuomet
galima apsibrėžti investavimo tikslą ir strategiją – numatyti, kiek laiko
planuojate investuoti, įsivertinti kokia rizika yra priimtina, nuspręsti, ar
dalinsite investicijas, į kelias
skirtingas dalis, kurių tikslai ir priemonės skirsis. Pradedantiesiems
dažniausiai rekomenduojamas ilgalaikio reguliaraus investavimo metodas, kuriuo
išvengiama impulsyvių, nepagrįstų sprendimų“, – patarimais dalinasi banko atstovė.