Kelmės rajono savivaldybė

Kelmės rajono savivaldybė

Kelmės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Centras – Kelmė.

Vytauto Didžiojo g. 58, LT-86143 Kelmė

Į. kodas 188768730

Telefonas +370 427 69052

El. paštas info@kelme.lt

Nuoroda https://www.kelme.lt

Statistika

Kelmės rajono savivaldybės istorija

Pirmieji gyventojai Kelmės rajono teritorijoje apsigyveno mezolito laikotarpiu (VIII - IV tūkst. pr. m. e.). Krašto istoriją mena daugiau kaip 300 archeologijos, istorijos, architektūros ir kultūros paminklų.

Kelmės gyvenvietė susiformavo XV a. po karo su kryžiuočiais pabaigos, kada žemaičiai pradėjo įsisavinti naujus žemės plotus. Pavadinimas Kelmė apibūdina gyvenvietę, įkurtą nuo medžių išvalytoje vietoje. Kelmės įkūrimo data laikoma 1484 m., kada buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.

Nuo XV a. minimas Kelmės dvaras. 1591 m. Kelmės dvarą su miesteliu įsigijo Jonas Gruževskis. Gruževskių šeima šį dvarą valdė daugiau kaip 300 metų. Iki šių dienų išlikęs Kelmės dvaro pastato ansamblis yra vertinamas kaip vienintelis iš Lietuvoje išlikusio baroko stiliaus provincijos dvarų. Labai savitas Kelmės dvaro ansamblio statinys - mūriniai dviaukščiai panašūs į bokštą vartai. Jie turėjo trejopą paskirtį. Tai buvo reprezentacinis įvažiavimas į sodybą, pirmo aukšto patalpose buvo baudžiavos laikų kalėjimas, antrame - biblioteka. Gruževskiai rūpinosi švietimu, reformacijos tikėjimo įtvirtinimu mūsų krašte, XVII a. pradžioje pastatė mūrinę bažnyčią, įkūrė pirmąją mokyklą.

Kelmė - vieta, kur pirmiausiai Lietuvoje buvo iškelta 1831 m. sukilimo vėliava. Kovo 23 d. Raseinių apskrities slapto sukilėlio komiteto nariui Juliui Gruževskiui pavedus, apskrities matininkas Karolis Jautokas sukvietė į Kelmės dvarą apylinkės dvarininkus, bajorus, miestelėnus ir paskelbė apskrities komiteto sprendimą pradėti sukilimą. Kovo 25 d. K. Jautokas su būriu sukilėlių užėmė Kelmę ir, sukvietęs miestelėnus, paskelbė apie prasidėjusį sukilimą. Julius Gruževskis suorganizavo sukilėlių dalinius, už savo lėšas sudarė ulonų pulką ir kartu su kitais vadais kovo 26 d. užėmė Raseinių apskrities centrą.

Kelmė ypač suklestėjo 1836 - 1858 m., kai per miestelį buvo nutiestas plentas iš Rygos į Tilžę. XX a. pradžioje Kelmėje gyveno apie 4500 gyventojų. 1921 m. Kelmėje atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo gimnazija. 1930 m. pastatyta pieninė, linų fabrikas. 1936 m. įkurtas Kelmės Šaulių VI. Putvinskio muziejus, 1937 m. įsteigta viešoji valstybinė biblioteka. Kelmė stipriai nukentėjo per II pasaulinį karą, kai buvo sunaikinta apie 80 procentų miestelio pastatų.