Širvintų rajono savivaldybė
Statistika
Širvintų rajono savivaldybės istorija
Pirmieji gyventojai Širvintų rajono teritorijoje kūrėsi IX-VIII tūkstantmetyje prieš Kristų. Musninkų, Čiobiškio, Gelvonų, Kernavės apylinkėse aptikta akmens amžiaus stovyklų liekanų. Gražiausias perlas Širvintų krašte-Kernavė. Čia vienas šalia kito stūkso penki piliakalniai. Seniausias-Aukuro kalnas, apgyvendintas I tūkstantmetyje prieš Kristų. XIII-XIV a. piliakalniai sudarė vieningą gynybinį kompleksą.
Kernavės vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas 1279 m. kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio valda. Amatininkų ir pirklių miestas buvo įsikūręs Pajautos slėnyje. Kernavė buvo stambus gynybos centras, saugantis Vilnių nuo priešų. Per Kernavę ėjo penki kryžiuočių keliai į rytų ir pietryčių Lietuvą. XV a. Kernavėje dažnai apsistodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Jis buvo ir pirmosios Kernavės bažnyčios, pastatytos 1420 m., fundatorius. Lietuvos didiesiems kunigaikščiams priklausė Musninkų dvaras. XVI a. viduryje Žygimantas Augustas Musninkus su daugeliu dvarų užrašė žmonai Barborai Radvilaitei. Yra išlikusi šalia Musninkų pastatyta Barboros Radvilaitės koplyčia.
Pirmą kartą miestas paminėtas 1475 metais, kai buvo pastatyta Širvintų bažnyčia. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1855 – 1860 m.,vadinamuoju istorizmo laikotarpiu, kai architektūroje savaip interpretuoti įvairūs stiliai. Širvintų bažnyčios išorėje bene ryškiausios renesanso interpretacijos, yra ir baroko bruožų. Viduje - XIX a. paveikslai. Bažnyčia įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Pakeliui iš Gelvonų į Liukonis yra savitas Mikalajūnų gatvinis-rėžinis kaimas, išsaugojęs XIX a. vidurio autentiškumą.
Vilniaus – Ukmergės kelią pertvarkius į pašto traktą, 1879 m. Širvintose buvo įsteigta pašto stotis. Nors ir įsikūręs prie judraus prekybos kelio, miestas ilgai neaugo.
1920 m. lapkritį ir gruodį prie Širvintų ir Giedraičių įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimas su Lenkijos L. Želigovskio rinktine, kuri jau buvo okupavusi Vilnių ir veržėsi gilyn į Lietuvą Ukmergės kryptimi. Po atkaklių mūšių lenkų kariuomenė buvo sustabdyta. Istorikai teigia, kad prie Širvintų ir Giedraičių buvo apginta Lietuvos Nepriklausomybė. Toms kovoms atminti prie Širvintų bažnyčios pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Kaune buvo pasirašytos paliaubos, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, o po trejų metų atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos atstumas ir toliau trukdė miesteliui augti.
Po 1920 m. lapkričio 29 dienos paliaubų su Lenkija rytinis rajono kraštas pateko į neutraliąją zoną ir iki 1939 metų liko Lenkijos valdžioje.
Atkaklios rezistentų kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės vyko Čiobiškio krašte. 1998 m. vasarą Gelvonų miestelyje buvo atidengtas skulptoriaus Jono Jagėlos paminklas Didžiosios kovos apygardos partizanams.
Šeiniūnų kaime 1889 m. gimė rašytojas ir diplomatas Ignas Jurkūnas-Šeinius. Dabar šiame kaime stovi žinomo tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurtas stogastulpis Ignui Šeiniui.
Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis. Jam pastatytas paminklas.
Širvintos pagyvėjo, kai 1949 m. tapo apskrities, o 1950 m. – rajono centru. 1951 m. gavo miesto teises. Prie užtvenktos Širvintos suformuota aikštė. Joje pastatyta skulptūra „Širvinta“ (1981 m. , skulptorius V. Ketvirtis) – grakšti mergina, tarsi kylanti iš upės juostos.
Širvintų rajonas-vienas mažiausių respublikoje, bet jame daug vaizdingų kampelių. Tai savitas kraštas, išsaugojęs įvairių epochų ir kultūrų palikimą.
Unikali ir nepakartojama Kernavės apylinkių gamta. Kernavė garsi Rasos šventėmis. Čia kasmet rengiamos Gyvosios archeologijos dienos, kurių metu Kernavę aplanko per 20 tūkstančių turistų. 1989 m. čia archeologijos , architektūros ir istorijos paminklų pagrindu įkurtas vienintelis Lietuvoje 199,2 hektarų Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Kernavės vietovė įrašyta į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Žmones vilioja ne tik Kernavė, bet ir vaizdingos Neries pakrantės, pušynai Čiobiškyje.
Rajono apylinkes puošia nemažai architektūros paminklų: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus suprojektuotas Čiobiškio dvaras, Bartkuškio, Šešuolėlių I dvarai, Alionių medinė bažnyčia, didingos Čiobiškio, Širvintų, Musninkų, Šešuolėlių II šventovės.
Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios nori skelbti informaciją apie vykstančius aukcionus, visą medžiagą (Word) siųsti el.p. info@lrvalstybe.lt
Telefonai pasiteiravimui +370 614 58812; +370 614 58803
Kasdien atnaujinamas viešųjų pirkimų skelbimų Lietuvoje sąrašas. Viešųjų pirkimų konkursai – tai puiki galimybė kiekvienai įmonei padidinti užsakymų apimtis.
Naujausi Europos Sąjungos ir NATO viešųjų pirkimų skelbimai. Dalyvaukite ES ir NATO viešųjų pirkimų konkursuose ir užsitarnaukite tarptautinį pripažinimą. Būti ES ar NATO partneriu – puiki galimybė kiekvienai įmonei.
Kūčiukai, pyragai ir kiti Europoje išpopuliarėję kepiniai: ką Kalėdoms rinktis šiemet?
Maži nameliai su SIP technologija – greitas būdas įsikurti naujame būste
Veido kaukė – kaip išsirinkti tinkamiausią savo odai?
Pasaulinis įvertinimas: „Telia“ tarp 4 proc. geriausiai klimatą valdančių įmonių