Kupiškio rajono savivaldybė

Kupiškio rajono savivaldybė

Kupiškio rajono savivaldybė yra šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje. Centras – Kupiškis.

Vytauto g. 2, LT-40115 Kupiškis

Į. kodas 188774975

Telefonas +370 459 35500

El. paštas savivaldybe@kupiskis.lt

Nuoroda https://www.kupiskis.lt

Statistika

Kupiškio rajono savivaldybės istorija

Archeologų radiniai leidžia manyti, kad Kupiškio apylinkėse žmonių gyventa jau III–II tūkstantmečiais prieš Kristų. Tačiau pačios gyvenvietės atsiradimo laikas nežinomas. Iš radinių pagal piliakalnį spėjama, jog XIII amžiuje po Kristaus čia būta medinės gynybinės pilies.

Istorijos šaltiniuose – kaip Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo miestelis – Kupiškis pirmąsyk paminėtas 1529 m. 

1561-1565 m. jis buvo valsčiaus centras, priklausė Upytės, o vėliau – Ukmergės pavietams. Per Kupiškį tuomet ėjo pagrindinis kelias iš Vilniaus į Rygą.

Kupiškio krašto valstiečiai ankstesniais amžiais su rokiškėnais dalijosi geriausių prekinių linų auginimo šlove, čia buvo jų prekybos centras. Apie tai liudija iki šių dienų išlikęs pirmasis miestelio mūrinis pastatas. Tai – linų sandėlis, statytas 18 a. pirmoje pusėje.

1616 m. Kupiškyje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1781 m. įsteigta pirmoji Lankasterių šeimos mokykla.

Kupiškį keliskart nusiaubė gaisrai, tačiau 1873 m. nutiestas Daugpilio – Šiaulių – Liepojos geležinkelis padėjo jam atsigauti ir pamažėle augti, nepaisant karų ir okupacijų padarytų žaizdų.

Dabar Kupiškis – nedidelis šiaurės rytų Lietuvos miestas. Tai rajono Savivaldybės administracijos, kultūros ir vietos pramonės centras. Vardą miestas gavo iš Kupos upelės. Jis įsikūręs aukštėliau jos ir Lėvens santakos.

Bet kuris iš penkių kelių, išbėgančių tolyn nuo Kupiškio, nuves į vieną ar kitą miestelį. Jie tarsi karoliai išsibarstę po rajoną. Daugelis miestelių įsikūrę 16-17 amž. prie strategiškai svarbių vieškelių, nedidelių upių ar ežerų. Dažniausiai – dvaro pašonėje.

Adomynė, Antašava, Alizava ir Skapiškis vardus gavo iš buvusių dvarininkų vardų ar pavardžių. Palėvenė ir Palėvenėlė, viena nuo kitos nutolusios per 10 km, įsikūrė ant aukšto dešiniojo Lėvens kranto. Abi vardus pasiskolino iš upės. Šimonių miestelio vardas – iš šalia dunksančios girios. Subačiaus pavadinimo kilmė ne visai aiški, bet manoma, kad jis kilęs arba nuo žmogaus pavardės, arba nuo ankstesniais amžiais čia šeštadieniais (anuomet sakė – subatomis) vykusių turgų. Subačiaus vardą turi ir miesto tipo gyvenvietė, 19 amž. pabaigoje išdygusi prie geležinkelio stoties. Naujasis Subačius praaugo senąjį, yra seniūnijos centras. Salamiestį senovėje buvus saloje Radvilų įkurtu miesteliu nebeįtartum – ežero seniai nelikę. Užtat per pagarbų atstumą nuo akmens mūro katalikų bažnyčios tebestovi reformacijos laikų liudininkė – evangelikų reformatų bažnytėlė. Kiekviename miestelyje – mokykla, kultūros centras.