Šilutės rajono savivaldybė

Šilutės rajono savivaldybė

Šilutės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, pietinėje Klaipėdos apskrities dalyje, prie Kuršių marių (vakaruose) ir Karaliaučiaus krašto (pietuose).

Dariaus ir Girėno g. 1, LT-99133 Šilutė

Į. kodas 188723322

Telefonas +370 441 79266

El. paštas administracija@silute.lt

Nuoroda https://www.silute.lt

Statistika

Šilutės rajono savivaldybės istorija

IX a. iš Baltijos jūros per Kuršių marias Nemunu aukštyn ir per Šilutės kraštą vedė senas vikingų prekybinis kelias. XIII a. Livonijos ordinui užėmus Lietuvos pajūrį ir pastačius Klaipėdos pilį, klaipėdiečiams patvirtintoje miesto privilegijoje buvo leista laisvai žvejoti Kuršių mariose iki Ventės rago, o mišką, iš kurio statė namus, kirsti Rusnėje.

Garsus žuvų turgus Šilutėje veikė beveik penkis šimtus metų. Į Šilutės turgų suvažiuodavo valstiečiai - laukininkai iš Žemaitijos, o žvejai atplaukdavo ne tik iš Rusnės, Mingės, Karklės, bet ir iš smėlėtųjų Nidos, Karvaičių kopų ir net iš tolimosios Labguvos. Netoli Šilokarčemos, Šyša aukštyn, 1550 m. buvo pastatyta Verdainės bažnyčia. 

Daug kartų Šilutė siekė gauti miesto teises, tačiau tam vis pasipriešindavo konkurentai - Klaipėdos ir Tilžės miestai. 1722 m. Šilokarčemoje įkuriamas valsčiaus centras, o 1818 m. - apskrities centras. Tačiau tik 1910 m., sujungus tris kaimus - Verdainę, Žibus ir Šilokarčemą - Šilutė tapo miestu.

Šiandieninį Šilutės centrą puošianti evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1926 m. Jos 50 m aukščio bokšte yra trys varpai ir miesto laikrodis, kas ketvirtį mušantis laiką. 

Šilutė yra žymaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano (1857-1928 m.) gimtinė. 

Šilutėje išlikę daug senų, paminklinių pastatų ir statinių: senasis paštas - 1905 m., gaisrinė - 1911 m., teismas ir kalėjimas - 1848 m., tiltas per Šyšą - 1914 m., H. Šojaus dvaro kompleksas - 1818 m., senoji turgaus aikštė su pastatais, uostas, geležinkelio stotis ir tiltas - 1875 m., Šilutės 1-osios gimnazijos pastatas - 1924 m.

Visoje Lietuvoje Šilutės rajonas garsėja savo pavasariniais potvyniais, apsemiančiais dideles teritorijas ir atskiriančiais kai kurias gyvenvietes nuo sausumos susisiekimo kelių. Šilutės rajono savivaldybės bendruomenei, o ypač Rusnės gyventojams, šie potvyniai yra didelis rūpestis, kita vertus, tai krašto regiono savitumas, pritraukiantis smalsuolius pasigrožėti šia gamtos stichija ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio. 

Žmones vilioja šio krašto išskirtinė gamta, gera vandens pramogoms infrastruktūra (Kuršių marios, upės: Atmata, Minija, Tenenys, Veivirža, Ašva, Karaliaus Vilhelmo kanalas, žuvivaisos tvenkiniai Poviluose). Juose galima paplaukioti įvairiais laivais, baidarėmis, pažvejoti. Gausu kaimo turizmo sodybų, stacionarių poilsiaviečių su viešbučiais, kavinėmis, prieplaukų. Kintuose dar galima pamatyti architektūros paminklą – buvusią Evangelikų liuteronų bažnyčią (1705 m. dabar perduota katalikų bendruomenei), šalia girininkijos augančią didžiausią dvikamienę tują Lietuvoje (aukštis – 18 m, plotis – 12 m), pavaikščioti Aukštumalos pelkės pažintiniu taku. 

Šiame krašte – Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūrų tiltai, pagoniškos, liuteroniškos ir katalikiškos tradicijos santaka, čia dvarų ir kaimo sodybų kasdienybė... 

Prie Švėkšnalės upės, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės, įsikūręs Švėkšnos miestelis, garsus savo mišraus stiliaus 8 ha parku, jame esančia Adomo Pliaterio pastatyta (1880 m.) Genovaitės vila, saulės laikrodžiu (kurio originalas yra Luvro muziejuje Paryžiuje), romėnų medžioklės deivės Dianos antikinės skulptūros kopija, augančiu ginkmedžiu, kitais retų rūšių augalais. Miestelyje yra aukščiausia (75 m) Pamario krašto negotikinio stiliaus dvibokštė Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia (1905 m.). Šalia Švėkšnos, Vilkėnuose, yra buvęs Jurgio Pliaterio dvaras, o ant Švėkšnalės upės pastatytas malūnas (1843 m.). Dabar jame įrengtas viešbutis ir restoranas. Nuo garsios Pliaterių giminės istorijos neatsiejamas Stemplių dvaras, kuriame savo gyvenimo paskutiniuosius metus praleido vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų ir rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis, Simonas Stanevičius.