Elektrėnų savivaldybė
Statistika
Elektrėnų savivaldybės istorija
Senųjų Anykštos, Puikino, Jagudžio ir kelių mažesnių ežerų pakrantėse žmonės apsigyveno jau akmens amžiuje. Nuo XIV amžiaus apylinkės priklausė Trakų kunigaikštystei, o nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai. Pro čia į Vilnių bei Trakus ėjo senieji keliai, kuriais dažnai traukdavo Vokiečių ordino kariuomenė.
1348 m. už keliolikos kilometrų nuo dabartinių Elektrėnų, prie Strėvos, įvyko didžiulis mūšis, kuriame galvas padėjo keli tūkstančiai lietuvių, tarp jų ir vienas iš Gedimino sūnų – Narimantas. Senąją lietuvių religiją primena vietovardžiai. Žinomiausias iš jų – Perkūnkiemis (Perkūnakiemis). Kaimas, kurio žemėse šiandien stovi elektrinė, iki XX amžiaus buvo žinomas kaip Bajorkaimis. Prie Anykštos ežero gyveno ir Vytauto laikais į Lietuvą atgabentų totorių palikuonys.
Naujas senųjų Elektrėnų apylinkių istorijos puslapis buvo atverstas 1918 m. vasario 16 d., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Gruodžio 6 d. įkurtas Kietaviškių valsčius, į kurį įėjo ir dabartinės Elektrėnų apylinkės. Apylinkėse vyko Nepriklausomybės kovos. Aršiausiai buvo kaunamasi su lenkais vadinamajame Žiežmarių fronte. Šiose kovose pasižymėjo S.Raštikis, vėliau tapęs Lietuvos kariuomenės vadu. 1919 m. balandžio 27 d. jo batalionas buvo apsistojęs Abromiškių ir Sabališkių kaimų apylinkėse.
Antrasis pasaulinis karas nežymiai pakeitė dabartinių Elektrėnų apylinkes.
Pokario metais veikė antisovietinės rezistencijos dalyviai. Žmonės su pagarbia baime pasakojo apie Lietuvos pasienio policijos vachmistro Jono Misiūno – „Žaliojo velnio” žygdarbius. Ypač gausiai prie ginkluotos rezistencijos prisidėjo kaimynystėje esančio Peliūnų kaimo jaunimas.
1960 m. balandžio 18 d. buvo priimtas sprendimas pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno statyti 1800 MW galios šiluminę elektrinę. Užtvenkus Strėvą, 1961 m. rugsėjo 12 d. pradėjo kilti upės vanduo ir užliejo aštuonis ežerus. Po vandeniu atsidūrė senosios salos, tarp jų ir garsioji Gandrų sala, kurioje buvo didžiausia visoje Europoje baltųjų gandrų kolonija. Iškilo naujos salos. Šiandien marios užima 1240 ha plotą, giliausia vieta siekia net 30 metrų. Gelbėjant nuo vandens, teko perkelti daugiau nei 140 Perkūnkiemio, Anykštos, Lekavičių, Raistinės, Šarkinės ir kitų kaimų sodybų.
Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas elektrinės statybai. Simbolinė statybos pradžios data – 1961 m. liepos 18 d., kai buvo padėtas kertinis elektrinės akmuo.
Miestą projektavo B.Kasparavičienė ir K.Bučas. 1962 m. balandžio 19 d. Lietuvos VRE statybos gyvenamoji vietovė pavadinta Elektrėnais. Elektrinės statyba vyko sparčiai, nes davė galingą impulsą pramonei vystyti ir kaimui elektrifikuoti. Pirmasis blokas buvo paleistas po 2,5 metų, kiti pamečiui.
Elektrėniečius galima lyginti su amerikiečiais: ir čia, ir ten rinkosi įvairių tautybių žmonės. Plyname lauke išaugo žalias miestas. Lietuvos elektrinė yra Pabaltijo energijos gigantas, turintis keturis 300 MW ir keturis 150 MW galios energoblokus.
Šiuo metu elektrinė dirba tik 3 procentų galia, tačiau ji yra svarbiausias Ignalinos AE rezervas.
Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios nori skelbti informaciją apie vykstančius aukcionus, visą medžiagą (Word) siųsti el.p. info@lrvalstybe.lt
Telefonai pasiteiravimui +370 614 58812; +370 614 58803
Kasdien atnaujinamas viešųjų pirkimų skelbimų Lietuvoje sąrašas. Viešųjų pirkimų konkursai – tai puiki galimybė kiekvienai įmonei padidinti užsakymų apimtis.
Naujausi Europos Sąjungos ir NATO viešųjų pirkimų skelbimai. Dalyvaukite ES ir NATO viešųjų pirkimų konkursuose ir užsitarnaukite tarptautinį pripažinimą. Būti ES ar NATO partneriu – puiki galimybė kiekvienai įmonei.