Kretingos rajono savivaldybė
Statistika
Kretingos rajono savivaldybės istorija
Rajono savivaldos tradicijų ištakos siekia XVII a. Jai pradžią davė Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus 1609 m. sausio 23 d. privilegija, kuria Kretingai buvo suteikta Magdeburgo teisė. Miestą valdė kasmet renkama taryba, kurią sudarė burmistras, 8 suolininkai, 3 tarėjai ir raštininkas. Jai vadovavo dvaro skiriamas vaitas. Taryba tvarkė miesto administracinius, iždo ir teismo reikalus. XVIII a. pabaigoje Kretinga neteko Magdeburgo teisės. Miestą administravo Kretingos dvaro vietininkas ir jo paskirti pareigūnai.
1861 m. įkurta Kretingos valsčiaus savivalda. Valsčių sudarė seniūnijos, kurioms priklausė visi valstiečių luomo gyventojai. Jų reikalus sprendė seniūnijos sueiga ir joje išrinktas seniūnas. Seniūnijų atstovų sueigoje buvo renkami viršaitis, valsčiaus valdyba ir teismas. Ilgiausiai viršaičio pareigas ėjo J. Vitkus ir J. Barzdys. Miestelėnų luomo pirkliai ir amatininkai turėjo savo luominę savivaldą: Kretingos miesto valdybą ir seniūną.
1915 m. rugsėjo 23 d. buvo įkurta Kretingos apskritis, kurios viršininką skyrė vokiečių karinė vadovybė. Apskritį sudarė valsčiai, suskirstyti į seniūnijas (vyrijas).
Tarpukariu apskrities savivaldybę sudarė apskrities taryba (iš pradžių – seimelis), valdyba ir kontrolės komisija. Iš pradžių taryba buvo renkama visuotinių demokratinių rinkimų metu. Autoritarinio valdymo metais ją sudarė žemesnės pakopos savivaldybių deleguoti atstovai: viršaičiai, burmistrai, jų padėjėjai, valsčių ir miestų savivaldybių nariai.
Pirmoji apskrities taryba (seimelis) išrinkta 1919 m. gegužės mėn. Jos pirmininku tapo K. Sidabras. Vėliau jai pirmininkavo L. Vaineikis, T. Dambrauskas. Taryba rinko apskrities valdybą, kurią sudarė pirmininkas ir 2 nariai. Jos pirmininku būdavo apskrities viršininkas. Ilgiausiai valdybos pirmininku dirbo J. Vaišnys, o nariais – K. Tiškevičius ir K. Stankūnas.
Apskrities viršininką skirdavo Vidaus reikalų ministras. Juo dirbo V. Pryšmantas, S. Symas, P. Kerpė, P. Tučkus, K. Lušpinis, Z. Račkus, V. Misiurevičius, P. Brazdžius, B. Daugelis, S. Derbutas ir J. Vaišnys.
1923–1925 m. apskrities tarybos ir valdybos nariai. Dešinėje sėdi valdybos raštininkas Jonas Tiškus, antras iš kairės – tarybos pirmininkas dr. Liudas Vaineikis; o į dešinę nuo jo – tarybos narys Jonas Paulauskas (nuo 1924 m. – Kretingos burmistras). I. Stropaus nuotr. (Kretingos muziejaus fondai).
Savivaldybės rūpinosi priešgaisrine apsauga, gatvių, kelių ir gyvenviečių tvarkymu, sveikatos apsauga, kultūra, socialine globa, švietimo reikalais. Apskrities savivaldybė išlaikė ligoninę, progimnaziją, pastatė 44 pradines mokyklas, organizavo viešuosius darbus.
1940-1941 ir 1944-1950 m. apskrities, valsčių ir miestų tarybos buvo vadinamos darbo žmonių deputatų tarybomis, o seniūnijose buvo įkurtos apylinkių deputatų tarybos. 1941-1944 m. buvo atkurtos tarpukariu funkcionavusios apskrities savivaldos struktūros.
1950 m. birželio 20 d. Kretinga tapo rajono administraciniu centru. Rajoną sudarė žemesnės pakopos apylinkių ir miestų savivaldybės. Jas ir rajoną valdė darbo žmonių (vėliau – liaudies) deputatų tarybos ir jų renkami vykdomieji komitetai. Rajono vykdomojo komiteto pirmininku 1950-1953 m. dirbo V. Šutinas, 1953-1955 m. – P. Mičiūnas, 1955-1959 m. – L. Gūžė, 1959-1962 m. – P. Pabrėža, 1962-1973 m. – L. Grigalius, 1973-1990 m. – J. Vaikėnas.
1990 m. kovo 24 d. įvyko pirmieji laisvi ir demokratiški vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimai. Pagal Vietos savivaldos įstatymą rajono liaudies deputatų tarybai buvo suteiktas aukštesniosios, o apylinkių ir miestų deputatų taryboms – žemesniosios pakopos savivaldybių statusas. Kandidatus į deputatus galėjo kelti tarybos teritorijoje veikiančios visuomeninės ir politinės organizacijos, visuomeniniai judėjimai bei darbo ar gyvenamosios vietos kolektyvai.
1990 m. demokratiškai išrinktos Kretingos rajono tarybos pirmininkas Bernardas Anužis, Rajono liaudies deputatų taryba, kurią sudarė 45 deputatai, pirmajame posėdyje pasivadino Kretingos rajono taryba. Jos pirmininku buvo išrinktas B. Anužis, o rajono valdytoju paskirtas A. Šteinys. Rajono taryba ir valdyba vykdė parlamento priimtas reformas, kurios sudarė sąlygas perėjimui prie rinkos ekonomikos.
Naujasis vietos savivaldos įstatymas 1995 m. panaikino apylinkių ir miestų savivaldybes. Rajono teritorijoje buvo įkurta Kretingos rajono savivaldybė, o žemesnės pakopos savivaldybių teritorijos pavadintos seniūnijomis. Joms valdyti patikėta rajono savivaldybės administracijos skiriamiems seniūnams.
Kretingos rajono savivaldybė apima 991 km2 plotą. Joje įsikūrę Kretingos ir Salantų miestai, Darbėnų ir Kartenos miesteliai bei per 190 kaimų. Rajone vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, veikia Kretingos ligoninė, 6 pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai, Psichikos sveikatos centras, Socialinių paslaugų centras, Dienos veiklos centras, Pedagoginė psichologinė tarnyba, Pedagogų švietimo centras, Vaikų ugdymo centras, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, 4 gimnazijos, 3 vidurinės, 6 pagrindinės, 1 pradinė, 2 meno ir 1 sporto mokyklos, 2 mokyklos-darželiai, 5 lopšeliai-darželiai, 1 darželis, 2 kultūros centrai (18 skyrių), rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka (21 filialas), 2 muziejai, 4 knygynai, turgus, autobusų parkas, komunalinio aptarnavimo, šilumos tinklų ir vandentiekio įmonės.
Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios nori skelbti informaciją apie vykstančius aukcionus, visą medžiagą (Word) siųsti el.p. info@lrvalstybe.lt
Telefonai pasiteiravimui +370 614 58812; +370 614 58803
Kasdien atnaujinamas viešųjų pirkimų skelbimų Lietuvoje sąrašas. Viešųjų pirkimų konkursai – tai puiki galimybė kiekvienai įmonei padidinti užsakymų apimtis.
Naujausi Europos Sąjungos ir NATO viešųjų pirkimų skelbimai. Dalyvaukite ES ir NATO viešųjų pirkimų konkursuose ir užsitarnaukite tarptautinį pripažinimą. Būti ES ar NATO partneriu – puiki galimybė kiekvienai įmonei.