Neringos savivaldybė

Neringos savivaldybė

Neringos savivaldybė priklauso Klaipėdos apskričiai.
Neringa įsikūrusi Kuršių nerijoje – siaurame pusiasalyje, skiriančiame Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Į Neringą galima patekti iš Lietuvos uostamiesčio Klaipėdos keltu persikėlus per Kuršių marias.

Taikos g. 2, LT-93123 Neringa

Į. kodas 188754378

Telefonas +370 469 52665

El. paštas administracija@neringa.lt

Nuoroda https://www.neringa.lt

Statistika

Neringos savivaldybės istorija

Kuršių neriją Baltijos jūros bangos ir vėjai suformavo daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų. Kuršių nerijos pasididžiavimas - smėlio kopos – susidarė vėjui pustant išdžiūvusį smėlį. Vėjo genamos kopos slinkdavo į marias, taip pakrantę paversdamos sausuma. Smėliu užpildama marias nerija platėjo, traukėsi iš vakarų į rytus. Šis slinkimas sustojo, kai akmens amžiuje čia ėmė augti miškai. Spėjama, kad tuo metu Kuršių nerijoje apsigyveno ir pirmieji žmonės.

Kuršių nerijos urbanizacija prasidėjo XIII amžiuje, kai šią teritoriją užkariavęs Kryžiuočių, arba Teutonų, ordinas pastatė kelias ordino pilis, svarbiausioji iš kurių buvo Rasytės (Rossitten, dab. Ribačij).

XV-XVI amžių sandūroje Kuršių nerijoje apsigyveno kuršininkai. Kuršininkai buvo žvejai, skrodę Kuršių marių bangas ypatingos konstrukcijos burinėmis valtimis – kurėnais. Veikiami savitos Kuršių nerijos gamtos ir beveik atskirti nuo žemyno vietos gyventojai statė originalius, nendrėmis dengtus pastatus. Tik Kuršių nerijos gyvenvietėse tepamatysime raštais išmargintų išdidžiai besisukiojančių žirgelių bei vėtrungių. Šios vėtrungės liudija apie pagrindinį senųjų Neringos gyventojų užsiėmimą – žvejybą.

Per Septynerių metų karą, vykusį nuo 1756-ųjų iki 1763-ųjų, iškirtus miškus nebesutvirtintas vėjo genamas smėlis slinko skersai pusiasalio, Kuršių marių link. Didžiulės kopos savo kelyje palaidojo ne vieną pamario žvejų kaimą. Spėjama, kad Kuršių nerijoje yra net 14 smėliu užpustytų kaimų. Jų gyventojai kėlėsi iš vienos vietos į kitą, tačiau slenkančios kopos „atsivydavo“ bėglius. 

Slenkančios kopos vertė ieškoti būdų sustabdyti šį procesą. Taip atsirado kopagūbriai, dirbtinai suformuoti žmonių. Vėliau paaiškėjo, kad geriausiai slenkantį smėlį sulaiko kalnapušių šaknys.
Kuršių nerijoje kopas apželdinti pradėta prieš porą šimtmečių ir šis procesas tebesitęsia iki šiol. Tokio masto pajūrio kopų sutvirtinimo ir apželdinimo darbai Kuršių nerijoje yra vieninteliai pasaulyje.

Neringos miestas įkurtas 1961 metais, kai lietuviškosios Kuršių nerijos dalies gyvenvietės - Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida – buvo sujungtos į vieną miestą, kurio ilgis beveik 50 kilometrų. Neringos mieste šiuo metu nuolat gyvena apie tris tūkstančius gyventojų.

Neringoje yra itin daug lankytinų vietų. Verta užsukti į Thomo Manno memorialinį muziejų, Neringos istorijos muziejų, V. ir K. Mizgirių gintaro galeriją - muziejų, Hermano Blodės muziejų, "AUKSINIŲ KOPŲ" meno centrą, Meno galeriją, Žvejo etnografinę sodybą, Juodkrantės miniatūrų muziejų, Vėtrungių galeriją, Nacionalinio parko gamtos muziejų, Lietuvos jūrų muziejų-akvariumą, delfinariumą, paminklą G. D. Kuvertui prie Nidos, Tylos slėnį, Parnidžio pažintinį taką, Parnidžio kopą ir saulės laikrodį-kalendorių, Mirties slėnį, švyturį ant Urbo kalno Nidoje, Raganų (anksčiau Jono, Ievos) kalno medinių skulptūrų ekspoziciją po atviru dangumi, Akmens skulptūrų parką krantinėje Juodkrantėje, Gintaro įlanką Juodkrantėje, XIX-XX a. Preilos etnografines kapinaites, Žirgų švyturį Pervalkoje, pažintinį taką Naglių gamtos rezervate, apžvalgos aikštelę ant Avikalnio prie Juodkrantės, garnių ir kormoranų koloniją prie Juodkrantės, Meilės slėnį.