Šiaulių miesto savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybė

Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai

Į. kodas 188771865

Telefonas +370 41 509490

El. paštas info@siauliai.lt

Nuoroda https://www.siauliai.lt

Statistika

Šiaulių miesto savivaldybės istorija

Pirmą kartą Šiaulių vietovardis paminėtas rašytiniuose šaltiniuose dar 1236 m., Eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį. 1236 m. rugsėjo 22 diena laikoma Šiaulių miesto gimimo diena.

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.

XIII a. pr. jau funkcionavo lietuvių žemių konfederacija, susidariusi iš teritorinių vienetų - žemių. XIII-XIV a. rašytiniuose šaltiniuose Livonijos kronikose: Eiliuotoje Livonijos, Henriko Latvio, Hermano Vartbergės - ne kartą minimas Šiaulių žemės vardas. Tuometinė Šiaulių žemė - Žemaitijos žemių konfederacijos rytinis pakraštys - priklausė kunigaikščiams Bulioniams ( Vismantui, Edvikui, Spudeikai). Šiaulių žemė, sudėtinė Žemaičių žemių konfederacijos dalis, suvaidino svarbų vaidmenį, atremiant Livonijos puolimus XIII-XIV a.

1531 m. Šiauliai jau buvo valsčiaus centras. Miestu pirmąkart pavadinamas 1569 m. valakų reformos metu, bet miesto teisės suteiktos tik 1636 metais. 1713 m. kovo 13 d. karalius Augustas II savo raštu Šiauliams suteikė Magdeburgo teisės privilegiją, tačiau ji nebuvo realizuota.

1791 m. balandžio 21 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė įstatymą kuriuo Šiauliams suteikta lokacinė privilegija, Šiauliai tapo pavieto centru.

1791 m. lapkričio 9 d. Stanislovas Augustas patvirtino Šiauliams laisvojo miesto teises ir suteikė herbą. Šiauliai buvo pirmuoju iš 74 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, tada gavusių tokias privilegijas.

 Pagrindiniai herbo simboliai - Žemaitijos meška, Dievo Apvaizdos akis - Ketverių metų seimo ideologinis simbolis ir raudonas veršis - valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbas.

Meška reiškė Šiaulių administracinę priklausomybę Žemaitijos kunigaikštystei. Dievo Apvaizdos akis rodė Aukščiausiojo valia vykdomus darbus. Poniatovskių giminės veršis simbolizavo miesto teisių suteikėją Stanislovą Augustą. Iliustr. iš Lietuvos heraldika, V., 1998

Nuo 1795 m. spalio 10 d. iki 1915 m. rugsėjo Šiauliai Rusijos imperijos valstybinis apskrities centras. 1800 m. sausio 31 d. Rusijos Imperijos Senato įsaku Šiauliuose įkurta rotušė. Nuo 1865 m. miestui tvarkyti kas ketveri metai renkama miesto dūma.

1845 m. balandžio 6 d. Rusijos caras Nikolajus davė Šiaulių apskričiai naują herbą.

Perkirsto skydo viršutiniame mėlyname lauke vaizduojamas Kauno gubernijos herbas - sidabrinis obeliskas 1812 m karui atminti, apatiniame - Šiaulių herbas: mėlyname lauke ant gelsvai rusvos ir žalios žemės trys gelsvos javų gubos.

Būtina pažymėti, kad naujasis herbas buvo sukurtas Šiaulių apskričiai ir tik vėliau imtas vadinti Šiaulių apskrities miesto herbu. Šis herbas naudotas iki Pirmojo pasaulinio karo.

Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai buvo apskrities centras, pavaldus vokiečių sudarytai Lietuvos srities administracijai, o nuo 1917 m. – Lietuvos karinei valdybai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. Šiauliams suteiktos apskrities miesto teisės, 1931 m. – pirmaeilio miesto teisės.

1946-1990 m. Šiauliai buvo respublikinio pavaldumo miestas.

Nuo 1990 m. balandžio 4 d. į pirmą posėdį susirinko laisvuose, slaptuose demokratiniuose rinkimuose išrinkta Liaudies deputatų taryba. Šiaulių miestas formaliai tapo savivaldybe 1995 m. ir buvo priskirtas Šiaulių apskričiai. Šiuo metu Šiauliai yra tikras ekonominis ir kultūros centras šiaurinėje Lietuvos dalyje.

XVI a. - XVIII a. pab.

Šiauliai - nesavivaldus miestas, Šiaulių ekonomijos administratoriaus rezidencija. Miesto reikalus tvarkė Šiaulių ekonomijos administratoriaus skiriamas vaitas su pagalbininkais suolininkais.

1791-1795 m.

1791 m. vasarą išrinktas Šiaulių miesto savivaldos organas - Šiaulių miesto magistratas. 1791 m. lapkričio 9d. Dviejų tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas savo privilegija galutinai patvirtino Šiaulių miesto savivaldą. Šiaulių magistratui vadovavo renkamas vaitas. 1791 m. rugpiūčio 18 d. vaitu išrinktas Kazimieras Taliatas.

XIX a. I pusė

Šiauliai - carinės Rusijos apskrities miestas. Miestą valdo gyventojų susirinkime kas treji metai renkami rotušės nariai. Rotušę sudarė burmistras, keturi ratmanai, sekretorius ir buhalteris.p Nėra tikslių duomenų apie 1804-1865 m. miesto burmistrus. 1830 m. minimas burmistras Liustik, 1831 m. ir 1835 m. - Kalinauskas.

XIX a. II pusė

Miestui tvarkyti kas ketveri metai renkama dūma. Dūmos vykdomasis organas buvo valdyba: dūmos ir valdybos pirmininkas - burmistras. Burmistro kandidatūrą tvirtino gubernatorius.

BURMISTRAI

Antanas Čepulevičius, ūkininkas (1865-1867 m.)

Novikovas, rusų valdininkas (1867-1873 m.)

Aloyzas Petkevičius, namų savininkas (1873-1876 m.)

Aleksandras Godvevskis, dvarininkas (1880-1882 m.)

Sobeslovas Savickis, dvarininkas (1882-1890 m.)

Osvaldas Rimgaila, dvarininkas (1890-1905 m)

Julijonas Šalkauskis, gydytojas (1905-1915 m.)

Pirmojo pasaulinio karo metai

Šiauliai - apskrities centras, pavaldus vokiečių sudarytai Lietuvos srities administracijai, nuo 1917 m. - Lietuvos karinei valdybai. Miesto burmistru skiriamas vokiečių karininkas. Jis pavaldus apskrities viršininkui.

BURMISTRAI

L. Pracht, kapitonas (1915 m. pab.-1916 m. liepa)

A. Morsbach, leitenantas (1916 m. liepa -1917 m. gruodis)

Heine, leitenantas (1917 m. gruodis-1918 m. lapkritis)

Pirmosios Lietuvos Respublikos metai

Šiaulių miesto savivaldos organas - Šiaulių miesto savivaldybė. Miesto savivaldybės taryba renkama kas treji metai iš 40 narių ( nuo 1931 m. - iš 21 nario). Taryba rinko vykdomąjį organą - miesto valdybą. Valdybos pirmininkas - burmistras - buvo miesto vadovas. 1931 m. naujas vietos savivaldos įstatymas išplėtė burmistro teises, valdžią ir kadencijos laikotarpį.

BURMISTRAI

Kazimieras Venclauskis, socialdemokratas (1918 11 26-1919 01 01 ir 1919 03 12-1919 04 17)

1919 01 01-1919 03 12 miestą valdė bolševikai ir Vykdomojo komiteto pirmininku išrinktas Juozas Dumša Juozas Orlauskas, krikščionis demokratas (1919-1920 m.)

Antanas Mikševičius (1920-1922 m.)

Aleksandras Šerkšnys, Darbo federacijos atstovas (lainkinai ėjo burmistro pareigas 1922 08 18-1922 10 13)

Kazys Ubeika, krikščionis demokratas, vėliau tautininkas (1922-1925 m.)

Jackus Sondeckis, socialdemokratas (1925-1931 m.)

Juozas Valančius, tautininkas (1931-1938 m.)

Petras Linkevičius, socialdemokratas, vėliau tautininkas (1938-1940 m.)

Antrojo pasaulinio karo metai

Vokiečių okupacijos metais liko vietinė lietuvių administracija - apskričių viršininkų tarnybos ir savivaldybės. Šiaulių miesto savivaldybę tiesiogiai kontroliavo Šiaulių apygardos komisariatas, kurio vadovu 1941 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos generalinis komisaras paskyrė Hansą Gewekę. Miesto burmistras privalėjo vykdyti vokiečių civilinės valdžios nurodymus.

BURMISTRAI

Juozas Naujalis (1941 m. birželis-liepa)

Petras Linkevičius (1941 m. liepa-1944 m.)

Sovietinės okupacijos metai

Lietuvos SSR vietinės valdžios ir valdymo organai buvo Liaudies deputatų tarybos (iki 1978 m. Darbo žmonių deputatų tarybos). Jos rinktos kas du su puse metų. Vykdomieji ir tvarkomieji Liaudies deputatų tarybų organai buvo vykdomieji komitetai, rinkti iš vietos deputatų tarybos deputatų. Miesto vadovas buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas.

VYKDOMOJO KOMITETO PIRMININKAI

Antanas Ulpis (1940 m. birželis - 1941 m.birželis)

Mykolas Mažeika (1944 08 01-1945 08 11)

Albertas Ramanauskas (1945 08 11-1946 12 31)

Kostas Butrimavičius (1947 01 01-1951 01 10)

Adolfas Butkus (1951 01 10-1953 02 28)

Bronius Bagaslauskas (1953 03 01-1954 10 01)

Matvejus Vilutis (1954 12 31-1957 01 30)

Justinas Nekrašius (1957 02 08-1957 07 30)

Kazimieras Plechavičius (1957 07 20-1964 06 15)

Jonas Ščevinskas (1964 06 15-1973 05 22)

Vilius Antanas Kazanavičius (1973 05 23-1980 12 30)

Kęstutis Zaleckas (1980 12 31-1985 07 22)

Povilas Morkūnas (1985 07 23-1990 04)

Antrosios Lietuvos Respublikos metai

Atkūrus Lietuvos valstybę 1990 m. kovo 11 d., pradėjo funkcionuoti vietos savivaldos organai - savivaldybės.

1990 m. balandžio 4 d. Šiauliuose į pirmąją sesiją susirinko Liaudies deputatų taryba. Tą dieną tarybos pirmininku buvo išrinktas nepartinis Jonas Tručinskas.

1990 m. balandžio 18 d. vykusiame tarybos posėdyje buvo nuspręsta pakeisti vietos valdžios pavadinimą - Liaudies deputatų tarybą pavadinti Šiaulių savivaldybės taryba, o vykdomąjį komitetą - savivaldybės valdyba. Šiame posėdyje buvo išrinktas ir pirmasis Šiaulių miesto meras Kazimieras Šavinis.

MIESTO VADOVAI

1990-1991 m.

• Šaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininkas Jonas Tručinskas.
• Meras Kazimieras Šavinis.
1991-1995 m.

• Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininkas Alfredas Lankauskas.
• Meras Arvydas Salda.
1995-2002 m.

MERAI:


• Alfredas Lankauskas (1995 04 06-2000 04 05);
• Vida Stasiūnaitė, socialliberalė, (2000 04 05-2002 04 12);
• Edvardas Peleckas, socialliberalas, (l.e.p. 2002 04 12-2002 04 25);
• Vaclovas Volkovas, socialdemokratas, nuo 2002 04 25 - 2003;
• Vytautas Juškus, socialdemokratas, nuo 2003 06 26;
• Genadijus Mikšys, liberalcentristas, nuo 2007 m.;
• Justinas Sartauskas, socialdemokratas, nuo 2011 m.

SAVIVALDYBĖS ADMINISTRATORIAI:


• Jaronimas Ulianskas (1995-1997 m.);
• Justinas Sartauskas (1997-2003 m.)

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAI:


• Justinas Sartauskas (2003 m.);
• Genadijus Mikšys nuo 2003 m. ;
• Rimundas Domarkas nuo 2007 m.;
• Vladas Damulevičius nuo 2008-12-22.