Pasvalio rajono savivaldybė

Pasvalio rajono savivaldybė
Pasvalio rajono savivaldybė
Pasvalio rajono savivaldybė yra šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, pasienyje su Latvija. Centras – Pasvalys.
Vytauto Didžiojo a. 1, LT-39143 Pasvalys
Į. kodas 188753657
Telefonas +370 451 54101
El. paštas rastine@pasvalys.lt
Pasvalio rajono savivaldybė

Statistika

23 148 
Gyventojų skaičius
18  žm./km²
Gyventojų tankumas
1289  km²
Plotas
451 
Telefono kodas

Pasvalio rajono savivaldybės istorija


Žvalgomųjų archeologinių ekspedicijų radiniai, liudijantys apie seniausius krašto gyventojus, eksponuojami Pasvalio krašto muziejuje. Yra du piliakalniai: Migonių (dar vadinamas Šimonių ir Sindriūnų vardais) ir Ąžuolpamūšės. Tyrinėtojai mano, kad jie buvo gynybiniai ir saugojo nuo kalavijuočių skverbimosi gilyn į kraštą iš Rygos pusės. Praeityje buvusi vieninga Mūšos upė tapo viena pirmųjų prekybiniu vandens kelių tarp Šiaurės Lietuvos ir Rygos. Iš Lietuvos buvo vežamos žemės ūkio gėrybės, bitininkystės, medžioklės produktai, o iš Rygos – amatų, metalo gaminiai, druska ir pan. Taip buvę jau XIII amžiuje.

Jogailos anūko raštu, duotu Pasvalio kunigui Jonui Grotui 1497 metų gruodžio 6 dieną, fiksuojama miesto užuomazga, jau anksčiau vietinių žmonių numatyta tarp Lėvens ir Svalios žiočių. Lietuvos hidronimų tyrinėtojai teigia, kad pats žodis “Pasvalys” kilęs iš upės Svalios vardo, o šis – iš “svilti”, “svelti”. 

Iki 1842 metų Pasvalys buvo bažnytinė, o po to – pasaulietinė valda.

Lietuvos istorijoje visiems laikams liko sąvoka "Pasvalio taika". Krašto muziejuje tai liudija nežinomo dailininko paveikslas "Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas Pasvalyje atsiprašo Žygimantą Augustą 1557 m. rugsėjo 14 d." Vilniuje gyvenančių iš Pasvalio krašto kilusių mokslo ir meno žmonių iniciatyva paveikslą atkūrė dailininkas Jonas Vaitekūnas. Turėjęs kilti karas tarp Livonijos ir Lietuvos dėl Livonijos valdovo represijų Rygos arkivyskupui, Lietuvos valdovo giminaičiui, buvo sustabdytas, kai Pasvalyje susitiko abu valdovai. V.Fiurstenbergas atsiprašė ir sudarė net tris sutartis, nuslopinančias kivirčus, atnaujinančias prekybinius ryšius, įsipareigojimus kovoti išvien, jei į žygį dėl Baltijos kils Ivano Rūsčiojo kariauna.

Pasvalio kraštą dažnais žygiais į Rusiją XVII amžiuje ir XVIII amžiaus pradžioje niokojo švedų kariuomenė. Mieste buvo apsistoję Napoleono kariuomenės daliniai. Šio krašto žmonės dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Prie vieno iš sukilimo vadų, Antano Mackevičiaus, būrio, žygiavusio pro Kriklinius Biržų link, prisidėjo ir Pasvalio gydytojo Boleslovo Dluskio sutelkti vyrai.

Spaudos draudimo metai (1864 – 1904) – tikras knygnešių sąjūdis Pasvalio krašte."Knygnešių karalius" biržietis Jurgis Bielinis iš kelionių su knygų ryšuliais savo vežimėlį ir arkliuką pastatydavo Pasvalio Avižonio sodyboje netoli Svalios. Ten knygnešiai jau patys išsidalindavo leidinius. Prie Pasvalio gyvenęs Petras Šimbelis net 32 kartus slaptai perėjo sieną, vis iš Prūsijos gabendamas knygas. Net ir dabar knygnešių talkininko Kazio Gumbelevičiaus sodybos gyvenamajame name Vaškų gatvėje tebėra išlikusios spaudinių slėptuvės.

Pirmasis pasaulinis karas visu baisumu Pasvalio krašto nepalietė, tačiau gerokai nuvargino žmones. Vis dėlto kaizeriniai okupantai padarė ir gerą darbą – 1916 m. pirmieji iš Joniškėlio į Šiaulių priemestį Guberniją nutiesė siaurąjį geležinkelį, o vėliau, jau nepriklausomoje Lietuvoje, jo linijos buvo nutiestos iš Pasvalio į Biržus ir nuo Joniškėlio į Panevėžį, tačiau pradėjus gausėti autotransporto, siaurojo geležinkelio išlaikyti jau neapsimokėjo, todėl Pasvalio krašte "siaurukas" nebeveikia.

1918 m. pabaigoje, silpstant kaizerinės Vokietijos karinėms jėgoms, prasidėjo judėjimas už krašto nepriklausomybę, jo savarankiškumą. Į tėviškes po karo sugrįžusių krašto inteligentų iniacityva parapijose buvo išrinktos veikliausių, įžvalgiausių atstovų tarybos, kurių nariai įkūrė Pasvalio valsčiaus tarybą. Jai vadovavo diplomuotas agronomas Juozas Tonkūnas. Tačiau jaunai valsčiaus, kaip ir kitų valsčių, įėjusių į kaizerinių okupantų tyčia "sulipdytą" Joniškėlio apskritį, vadovybei teko ginklais susiremti su socialistinės santvarkos entuziastais, nes pastarieji, besimokantieji Rusijoje, iš ten parsivežė idėjų, mėgino jomis sudominti dvarų kumečius, dalį samdinių. Jiems į pagalbą skubėjo Vilniaus revoliucinės vadovybės pakviesti Rusijos raudonarmiečiai.

Iki pat 1919 m. vasaros vyko nelengva kova. Fronto linija svyravo Mūšos ir Lėvens upių ruožose. Joniškėlyje broliai Antanas ir Jonas Stapulioniai su bendražygiais subūrė vyrus į "mirties batalioną". Raudonarmietiškoji jėga buvo atremta, o Joniškėlio, Pasvalio ir kitų miestelių savanoriai nužygiavo Daugpilio link ir dalyvavo Rytų Lietuvos išvadavimo žygyje.

1919 m. Pasvalys tapo apskrities, kuri iki 1925 m. buvo vadinama Pasvalio – Biržų apskritimi, centru. Vėliau apskrities įstaigos persikėlė į Biržus. Pasvalys tapo tik valsčiaus centru. Joniškėlis, Vaškai, Saločiai, Krinčinas, Daujėnai, Pumpėnai ir Pušalotas – taip pat valsčių centrai, tačiau abu pastarieji buvo perduoti Panevėžio apskričiai.

Gausioje Joniškėlio dvarininkų Karpių giminėje būta visokiausių žmonių. Pavyzdžiui, Ignas Karpis (1780 – 1808) testamente įrašė, kad dalis dvaro pajamų būtų skiriama ligoninei ir mokyklai išlaikyti. Joniškėlio ligoninė tapo pirmąja kaimo ligonine Lietuvoje, o Joniškėlio parapinė mokykla – pirmąja šio tipo mokykla Lietuvoje, kur valstiečių vaikus imta mokyti žemės ūkio pagrindų, žinias siejant su gamybine praktika tam tikrame paskirtame plote. Karpių giminėje būta ir tokių, kurie nuslėpė Igno Karpio testamento teiginį, kad jo dvarų valstiečiai, nors ir negavę žemės, paleidžiami iš baudžiavos.

Pasvalio kraštas labai nukentėjo nuo bolševikų teroro. 1941 m. birželio viduryje į Sibirą buvo ištremti daugelis veikliausiųjų mokytojų bei valstybės tarnautojų. Po ilgų tremties metų grįžo tik ištvermingiausieji – agronomas Kostas Leinartas, mokytojas Aleksandras Kuprys, dar vienas kitas. Kelis kartus buvo tremiama ir pokario metais, ypač ruošiantis bei pradėjus kurti "kolchozus", į kuriuos kaimo žmonės buvo varomi prievarta, stambesnieji ūkininkai apdedami didžiuliais mokesčiais, grasinama naujomis tremtimis už Uralo. Ištremta šimtai šeimų. Tremtiniai buvo skaičiuojami prasidėjus Atgimimui, Lietuvos sąjūdžio Pasvalio skyriaus iniciatyva į miesto Kultūros namus buvo sukviestos tremtinių šeimos. Vėliau jos organizavo Tremtinių sąjungos Pasvalio skyrių. Atkūrus nepriklausomybę, buvo prisiminti už Lietuvos laisvę žuvę Pasvalio krašto savanoriai, partizaninio judėjimo dalyviai. 

Senosiose Pasvalio kapinėse atnaujinti palaidotų savanorių ir karių ankapiai, krašto tremtiniams ir politikams kaliniams pastatytas memorialinis paminklas iš granito. Vytauto aikštėje, prie šventoriaus tvoros, kur mesdavo žuvusiųjų partizanų kūnus, atidengta memorialinė lenta. 1997 m. rudenį atstatyta dalis partizanų slėptuvės – bunkerio Žadeikių girioje.

Prasidėjus Atgimimui, užsimezgė ir tolydžio plečiasi ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas su Skandinavijos kraštais: Švedija, Norvegija, Danija, o taip pat su Prancūzijos Vitrolio miesto savivaldybe. Pasvalio ir minėtų šalių Giotenės, Gundso ir kitos komunos keičiasi delegacijomis, mokytis ūkininkauti išvyksta jaunimas, kuris ruošiasi tapti ūkininkais ir ūkininkų konslultantais. Iš tų kraštų gauta ir toliau gaunama labdara: žemės ūkio technika, medicinos įranga, autotransportas.

Pasvalio miesto jubiliejus 1997 m. rugsėjo 18 – 20 dienomis buvo paminėtas etnokultūrinis renginiais. Prie Svalios žiočių pastatytas architektūrinis paminklas – memorialinė granito plokštė su miesto įkūrimo ir jubiliejinėmis datomis. Penki vertikalūs metaliniai stulpai ir penki horizontalūs spirale platėjantys žiedai žymi kiekvieno miesto raidos šimtmetį.


Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios nori skelbti informaciją apie vykstančius aukcionus, visą medžiagą (Word) siųsti el.p. info@lrvalstybe.lt

Telefonai pasiteiravimui  +370 614 58812;  +370 614 58803

Naujausi Europos Sąjungos ir NATO viešųjų pirkimų skelbimai. Dalyvaukite ES ir NATO viešųjų pirkimų konkursuose ir užsitarnaukite tarptautinį pripažinimą. Būti ES ar NATO partneriu – puiki galimybė kiekvienai įmonei.

Naujienos
Informacija laukiantiems siuntos – svarbiausi atsakymai Informacija laukiantiems siuntos – svarbiausi atsakymai
2024-03-19
Lietuvos paštas dalinasi atsakymais į aktualiausių klausimų penketą, kuriuos užduoda siuntų laukiantys klientai.
Mums labai pasisekė, pirma dalis: pinigai Mums labai pasisekė, pirma dalis: pinigai
2024-03-14
Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekt...
Vestuviniai žiedai: kokius renkasi dabar? Vestuviniai žiedai: kokius renkasi dabar?
2024-03-13
Vestuvinis žiedas – vienas seniausių santuokos simbolių. Įprasta matyti vestuvinius žiedus pagamintus iš aukso. Tačiau pastar...
Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų? Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
2024-03-12
Eksportuojančios Lietuvos įmonės vis dažniau susiduria su naujomis užsienio įmonių ar verslo partnerių sąlygomis – reikalavim...
Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.