Tauragės rajono savivaldybė

Tauragės rajono savivaldybė

Tauragės rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje. Centras – Tauragė.

Respublikos g. 2, LT-72255 Tauragė

Į. kodas 188737457

Telefonas +370 700 11220

El. paštas savivalda@taurage.lt

Nuoroda https://www.taurage.lt

Statistika

Tauragės rajono savivaldybės istorija

Tauragės miesto vardas yra sudarytas iš dviejų žodžių: tauras ir ragas. Jo atsiradimas siejamas su tais laikais, kai Tauragės apylinkių miškuose dar gyveno taurai. Begrybaudami žmonės čia radę tauro ragų ir todėl šią vietą pavadinę Tauro Ragu - Taurage.

Tauragės miestas išaugęs buvusiame žemaičių ir skalvių genčių paribyje. XIII a. pabaigoje - XV a. pradžioje šias vietas buvo visai nuniokoję kryžiuočiai, todėl senesnių archeologijos, istorijos paminklų nėra.

1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūriu vadintas dvaras. Tuojau pat, 1507 m., iš istorijos ūkų išnyra ir pati Tauragė. Bajoras Paliatsa Bartošinas tais metais pastatydino pirmąją Tauragės bažnyčią, kartu įsteigė prieglaudą ir mokyklą. Minimoji mokykla - seniausia Žemaitijoje.

Miestelis sparčiai augo ir įgijo vis daugiau reikšmės, nes 1539 m. švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame žemėlapyje šalia kitų svarbiausių Lietuvos miestų pažymėta ir Tauragė. Nuo 1567 m. čia, kaip pasienio mieste, pradėjo veikti muitinė. Tais pat metais Žemaitijos kaštelionas Jonas Šemeta pastatė dar vieną - evangelikų liuteronų bažnyčią, aprūpino ją žeme.

1655 m. Tauragę pradėjo valdyti Radvilos. Vienai Radvilaičių ištekėjus už Prūsijos valdovo Fridricho Vilhelmo sūnaus Liudviko, 1687 m. Tauragė tapo Prūsijos dalimi. Į Tauragę ėmė keltis vokiečiai, sustiprėjo evangelikų liuteronų bažnyčia. Tik po gero šimtmečio Lietuvos - Lenkijos valstybės trečiojo padalinimo metu (1795 m.) Rusija su Prūsija susitarė, kad Tauragė priklausys Rusijos imperijai. Carienė Jakaterina II Tauragės dvarą perdavė kunigaikščiui P. Zubovui.

1836 m. visas Tauragės miestelis, buvęs kiek į pietus nuo dabartinio, sudegė. Naujoji Tauragė buvo pradėta atstatinėti naujoje, patogesnėje, aukštesnėje vietoje. 1840 m. iš P. Zubovui duotų plytų buvo sumūrytas paštas.

1843 m. pašventinta nauja evangelikų liuteronų bažnyčia. 1846 - 1886 m. keliais etapais buvo pastatyta nauja muitinė. Jos pastatas išlikęs. 1836 - 1856 m. Tauragę perkirto naujas Tilžės - Šiaulių traktas. Naujasis kelias suaktyvino judėjimą, pagyvėjo prekyba, Tauragė pardėjo augti.

Lietuviškos spaudos draudimo metais Tauragė virto svarbiu tarpiniu knygų gabenimo

punktu. Nuo 1846 m. iki Nepriklausomybės laikų Tauragės dvarą valdė kunigaikščiai Vasilčikovai. 1898 m. jie įsteigė progimnaziją.

I pasaulinio karo metais Tauragė nukentėjo, kaip retas kitas Lietuvos miestas. Beveik visi pastatai buvo sugriauti ar sudegė. Vokiečiams atsitraukus, iš teigiamos pusės juos priminė tik 1915 m. nutiestas ir šiandien pro Tauragę dundantis Lauksargių - Radviliškio geležinkelis.

Nepriklausomybės metais Tauragė tapo svarbiu pakilusios Lietuvos administraciniu, ekonominiu ir kultūriniu centru. Čia įsikūrė apskrities valdžia. Pastatyta daug tokio rango miestui priklausančių statinių - bankas (1935 m.), ligoninė (1932 m.), šaulių namai (1933 m.). Iš tuometinių Tauragės įmonių pažymėtinas nuo 1932 m. veikęs akcinės bendrovės „Maistas” mėsos fabrikas. Senas švietimo tradicijas prieškario Tauragėje tęsė gimnazija, suaugusiųjų gimnazija, žydų progimnazija, mokytojų seminarija, aukštesnioji komercijos mokykla, daugelis kitų

kultūrinių įstaigų.

II pasaulinio karo metais miestas paverstas griuvėsių krūva. Daug pastangų įdėti tauragiškiams teko pokario metais atstatant miestą. Karo sugriautas miestas virto pramonės ir kultūros centru.

Pasitraukus sovietams ir atgavus nepriklausomybę, Tauragė pagaliau auga be trukdžių.

____________________________________________________________

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tauragės rajono savivaldybė yra užmezgusi draugiškus ryšius ir plėtoja įvairiapusį bendradarbiavimą su:

• Vokietijos Federacinės Respublikos Rydštato savivaldybe;
• Lenkijos Respublikos Belchatovo miesto savivaldybe;
• Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Sovetsko (Tilžės) miesto savivaldybe;
• Lenkijos Respublikos Ostrudos miesto savivaldybe;
• Lenkijos Respublikos Bytovo miesto savivaldybė;
• Gruzijos Respublikos Zestafonio savivaldybe;
• Karlovaco (Kroatija) savivaldybe.

Partnerių dėka užmegzti ryšiai su:

• Brienne-le-Chateau miesto savivaldybe Prancūzijoje;
• Sortino miesto savivaldybe Italijoje;
• Alcobacos miesto savivaldybe Portugalijoje;
• Považska Bistrica miesto savivaldybe Slovakijoje;
• Pardubice miesto savivaldybe Čekijoje;

Tauragės rajono savivaldybės partneriai remia betarpiškus ryšius tarp savivaldybių, visuomeninių ir nevyriausybinių, verslo ir ekonominių organizacijų, kitų institucijų. Sėkmingai dalyvauja bendruose projektuose bei specialiose programose tolimesniam bendradarbiavimui užtikrinti.

Draugystės ryšiams stiprinti įkurtos Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos bičiulių draugijos Tauragėje, kurių dėka susiklostė nuoširdūs ir dalykiški santykiai tarp administracijų, draugijų, mokyklų, sporto, meno ir kitų kolektyvų, o svarbiausia - tarp šeimų: kasmet vis daugiau susibičiuliavusių žmonių skuba vieni pas kitus.

Tarptautiniai bendradarbiavimo vizitai, keitimasis patirtimi administravimo, vietos savivaldos darbo organizavimo, verslo, kultūros ir pilietinės visuomenės kūrimo srityje, įvardijant tiek savo stipriąsias, tiek ir tobulintinas sritis padeda suprasti, kur link keliaujame ir kaip sėkmingiausiai tą tikslą galime pasiekti. Draugystės dėka Tauragės rajono savivaldybė tapo žinoma daugelyje Europos valstybių.