Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė
Klaipėdos rajono savivaldybė
Klaipėdos rajonas yra vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos. Priešingai nei visi kiti Lietuvos rajonai, šis rajonas turi pavadinimą, nesutampantį su rajono centro pavadinimu – Klaipėdos rajono administracija yra Gargžduose.
Klaipėdos g. 2 LT-96130 Gargždai
Įmonės kodas: 188773688
Telefonas: +370 46 472025, Faksas: +370 46 472005
Klaipėdos rajono savivaldybė

Statistika

52 140 
Gyventojų skaičius
39,0  žm./km²
Gyventojų tankumas
1336  km²
Plotas
46 
Telefono kodas

Klaipėdos rajono savivaldybės istorija


Klaipėdos apylinkių senkapiai datuojami III-IV a. po Kristaus, spėjama, kad žmonės čia gyveno ir daug seniau. Spėjama, kad pirmoji gyvenvietė buvusi rytiniame Minijos upės krante, ties piliakalniu, iki šiol Pilale vadinamu, kur stovėjo Žemaičių pilis, o prie jos kūrėsi gyvenvietė.

Rajono centro - Gargždų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Jo sodyba kūrėsi į šiaurę nuo senojo kelio, dabartinio Gargždų centro šiaurės rytų dalyje. Besiformuojanti gyvenvietė, vėliau tapusi miesteliu, iki pat XVIII a. pabaigos priklausė dvarui.

Nuo 1563 m. šaltiniuose minimas Gargždų valsčius, iki 1587 m. priklausęs Palangos, vėliau – Gargždų seniūnijai. 1587-1596 m. Gargždų seniūnija buvo karalienės Onos Jogailaitės-Batorienės nuosavybė.

Karaliaus Zigmanto III Vazos 1597 m. rašte Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu, bet gyvenvietės virtimas miesteliu oficialiai patvirtintas 1600 m., kai jam suteikta turgų ir prekymečių rengimo privilegija.

Nuo XVII a. II pusės iki XVIII a. vidurio dėl karų, badmečių, maro, epidemijų, sukėlusių bendrą LDK ūkio nuosmukį Gargždų vystimuisi buvo nepalankus metas.

1792 m. Gargždams suteikta savivaldos privilegija, atleidžianti miestą nuo dvaro priklausomybės ir suteikianti jam herbą.

XIX a. II pusėje Gargždų, kaip apylinkių administracinio, ūkinio ir prekybinio, religinio centro, reikšmė išaugo. Prekybine veikla, amatais užsiėmė beveik vien žydai, įsikūrę arčiausiai turgavietės ir prie svarbiausių gatvių, tada vadintų keliais: Klaipėdos, Senojo, Bravoro kalno kelių.

XX a. pradžioje Gargždai plėtėsi. Senojo dvaro bravoro patalpose apie 1907 m. baronienė atidarė pradžios mokyklėlę mergaitėms, kuri vėliau tapo mišri.

Pirmojo pasaulinio karo metu per 1915 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelio centras.

Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Gargždai tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru.

Klaipėdos rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1959 m. prijungta panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės.

Atkūrus šalies nepriklausomybę 1990 m. pagal Vietos savivaldos pagrindų įstatymą buvo išrinkta rajono taryba. Klaipėdos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas reorganizuotas į Klaipėdos rajono valdybą.

1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė, pavaldi Klaipėdos apskričiai. 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 75 seniūnaitijos.


MERAI

1990 m. –  Rimandas Stonys

1992 m. –  Stanislovas Tamolis (Demokratinė darbo partija)

1995 m. –  Kęstutis Cirtautas (Lietuvos krikščionių demokratų partija)

1997 m. –  Česlovas Banevičius (Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija)

2000 m. –  Ričardas Vaitiekūnas (Naujosios sąjungos (socialliberalų) partija)

2003 m. –  Vaclovas Dačkauskas (Lietuvos socialdemokratų partija)

2011 m. –  Sigitas Karbauskas (partija „Tvarka ir teisingumas“)

2011 m. –  Vaclovas Dačkauskas (Lietuvos socialdemokratų partija)


GYVENTOJAMS

Architektūra ir teritorijų planavimas

Teritorijų planavimo viešumas

Vietinės reikšmės keliai

Visuomeninis transportas

Skelbimai apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią

Aplinkos apsauga

Informacija apie vartotojų teises

Vietos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos aprašas

Gyvūnų laikymas

Daugiabučių namų administravimas ir modernizavimas

Būstas

Komunalinių atliekų išvežimas

Stambiagabaritinės atliekų aikštelės

Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklės

Kapinių sąrašas


Miesto partneriai

YLAVOS (IŁAWA) MIESTAS (LENKIJA)

YLAVOS (IŁAWA) MIESTAS (LENKIJA)

Bendradarbiavimas su Ylavos miestu prasidėjo 1998 m., kai tuometinis Klaipėdos rajono meras Č. Banevičius ir Ylavos miesto burmistro pavaduotojas S. Kieruzelis pasirašė bendradarbiavimo ir draugystės sutartį, kuri buvo bendradarbiavimo pagrindas tarp Klaipėdos rajono ir Ylavos miesto bendruomenių siekiant geriau suprasti ir gerbti lenkų ir lietuvių kultūros bendrybes bei skirtumus. Pradėtam bendradarbiavimui stiprinti buvo pasirašytos dar dvi sutartys:1999 m. dėl bendradarbiavimo kultūros, sporto, švietimo, rekreacijos, jaunimo ryšių bei sveikatos apsaugos srityse;2001 m. dėl bendradarbiavimo dalinantis patirtimi įgyvendinant ES finansuojamus projektus, taip pat organizuojant seminarus, konferencijas, parodas, muzikos festivalius, sporto varžybas ir kitus bendrus renginius tokiose srityse kaip vietos savivalda, ekonomika, kultūra, švietimas, ekologija, turizmas ir sportas. 2005 m. Klaipėdos rajono ir Ylavos miesto savivaldybės įgyvendino bendrą projektą „Turizmo produktų sukūrimo galimybės, siekiant įtraukti vietos bendruomenes Ylavos ežero rajone, Drvecos upės baseino bei Klaipėdos rajono teritorijose”, kurio metu aktyviai dirbta su visuomenės įtraukimu į turizmo sektoriaus plėtrą Lenkijoje ir Lietuvoje. Įgyvendinant projektą buvo vykdomi mokymai, seminarai ir darbo grupės turizmo specialistams, atlikta regionų vykdomos turizmo politikos analizė. Bendradarbiavimas su Ylavos savivaldybe aktyviai plėtojamas ir pastaruoju metu. Savivaldybės susitinka aptarti aktualių klausimų, pasidalinti turima patirtimi ir problemomis. Dalyvauja įvairiose savivaldybių organizuojamuose renginiuose, bendradarbiauja su kitais abiejų miestų partneriais. Ylavos miestas yra priskiriamas Varmijos Mazūrijos vaivadijai, jame gyvena daugiau kaip 34 tūkst. gyventojų. Miestas patrauklus turistams, ypač buriuotojams, nes jo pietinėje dalyje telkšo Jeziorak ežeras. Kasmet Ylavoje vyksta garsus džiazo festivalis „Złota Tarka“, vasaros jūrinių dainų festivalis. Be Klaipėdos rajono, Ylavos miestas taip pat turi partnerius Nyderlanduose (Tholen miestas) ir Vokietijoje (Herborn miestas). Daugiau informacijos apie Ylavos miestą rasite interneto tinklalapyje: www.ilawa.pl

MARDU (MAARDU) MIESTAS (ESTIJA)

Klaipėdos rajono ir Estijos Mardu miesto savivaldybės užmezgė bendradarbiavimo ryšius 2013 m. birželio 12–14 dienomis vykusių tarptautinių teminių susitikimų „Savivaldybės korupcijos prevencijos politika bei prevencijos priemonių sistemos plėtra. Įgyvendinimo patirtis. Latvijos, Suomijos, Estijos modelis“ metu. Tarptautinių teminių susitikimų metu užmegztas ryšys paskatino siekti glaudesnio bendradarbiavimo, apimančio ekonomines, socialines, kultūros ir švietimo bei sporto sritis. 2013 m. lapkričio mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė bendradarbiavimo ketinimų protokolo pasirašymui. 2014 m. balandžio 15 d. Gargždų mieste Klaipėdos rajono ir Estijos Mardu miesto savivaldybių atstovai pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą, o 2014 m. rugsėjo 12 d., Mardu mieste pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Sutartimi savivaldybės įsipareigojo skatinti bendradarbiavimą tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir Mardu miesto savivaldybės institucijų, įstaigų, gyventojų ir verslininkų ekonomikos, socialinėje, kultūros, švietimo, sporto, aplinkos apsaugos, turizmo ir viešojo administravimo srityse. Bendradarbiavimu siekiama plėtoti draugiškus ryšius tarp savivaldybių, pasidalinimą žiniomis ir patirtimi, kuri padės savivaldybėms siekiant tikslų kasdieniame gyvenime bei sukuriant teisinį, moralinį ir materialinį pagrindą įvairioms veikloms. Mardu yra Šiaurės Estijos miestas prie Suomijos įlankos, nutolęs 15 km į rytus nuo Estijos sostinės Talino. Mieste, kuriame gyvena apie 16600 gyventojų, veikia didžiausias Estijos krovininis Mūgos jūrų uostas, priklausantis jungtiniam Talino uostui. Be Klaipėdos rajono, Mardu miestas taip pat turi partnerių Armėnijoje, Baltarusijoje, Juodkalnijoje, Kanadoje, Kinijoje, Kombodžoje, Latvijoje, Lenkijoje, Mongolijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Daugiau informacijos apie Mardu miestą rasite interneto tinklalapyje: www.mardu.ee
Naujienos
Kauno bus statomas naujas tiltas per Nerį už 32 mln. eurų Kauno bus statomas naujas tiltas per Nerį už 32 mln. eurų
2019-08-09
Kaune iškils naujas tiltas per Nerį, kuris bus kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, taip pat bus pastatytas naujas viaduka...
Lietuvių ir lenkų geležinkeliečiai surengė bendras pratybas „Rail Baltica“ Lietuvių ir lenkų geležinkeliečiai surengė bendras pratybas „Rail Baltica“
2019-08-09
„Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoju „PKP Polskie Linie Kolejowe S. A.“ (PKP PLK...
„Tele2“ jau priima „Galaxy Note 10“ ir „Galaxy Note 10+“ užsakymus, užsisakius dabar – galima atgauti iki 500 Eur „Tele2“ jau priima „Galaxy Note 10“ ir „Galaxy Note 10+“ užsakymus, užsisakius dabar – galima atgauti iki 500 Eur
2019-08-08
Po Niujorke ką tik pasibaigusio oficialaus „Samsung“ flagmanų „Galaxy Note 10“ ir „Galaxy Note 10+“ pristatymo, telekomunikac...
Naujausių elektrinių paspirtukų galimybės: greitis beveik prilygsta automobiliui Naujausių elektrinių paspirtukų galimybės: greitis beveik prilygsta automobiliui
2019-08-07
Elektrinis paspirtukas dabar dažniausiai jau nebe žaislas ar pramoga, o visai rimta susisiekimo priemonė. Paspirtukus parduod...
Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.