Šiaulių rajono savivaldybė
Statistika
Šiaulių rajono savivaldybės istorija
Šiaulių rajonas įkurtas 1950 m. birželio 20 d. Teritorija buvo sudaryta iš 36 buvusios Šiaulių apskrities apylinkių. Centras – Šiauliai.
Per daugiau nei pusę šimto gyvavimo metų vyko ne viena teritorinė-administracinė reforma tiek rajono viduje, tiek santykyje su kitomis, greta esančiomis teritorijomis.
Iki 1953 metų rajonas priklausė Šiaulių sričiai.
1954 – 1959 m. rajono teritorijoje buvo 19 apylinkių.
1959 m. pabaigoje prie Šiaulių rajono buvo prijungtos dvi panaikinto Žagarės rajono apylinkės.
1962 m. kovo 31 d. prijungtas Kuršėnų rajonas
Rajono ribos buvo keičiamos 1963, 1968 ir 1981 metais.
1963 m. sausio mėn., sustambinus Šiaulių rajono apylinkes, jo teritorijoje liko 13 apylinkių: Bazilionų, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų, Kurtuvėnų, Kužių, Meškuičių, Micaičių, Pakapės, Raudėnų, Smilgių ir Šakynos. Šis skaičius nekito iki 1972 metų.
1995 m. balandžio 27 d. rajono tarybos sekretoriatas, rajono valdybos skyriai ir padaliniai buvo reorganizuoti į rajono Savivaldybės administraciją.
1995 m. balandžio 27 d. Šiaulių rajono teritorija suskaidyta į 10 seniūnijų: Kuršėnų miesto, Bubių, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų kaimiškąją, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos ir Šiaulių kaimiškąją.
2001 m. gruodžio 20 d. įkurta vienuoliktoji Ginkūnų seniūnija, Šiaulių kaimiškąją seniūniją padalinus į dvi dalis.
Heraldika
Šiaulių rajono herbo etaloną padarė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jame pavaizduota: “Mėlyname lauke sidabrinis lokys, laikantis priekinėse letenose auksinį kovos kirvį, prie kairiojo peties skydas su auksiniais ir juodais lygių galų kryžiais. Lokio liežuvis raudonas, nagai auksiniai”.
Šiaulių rajono herbas patvirtintas 2002 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Senojoje Šiaulių žemės heraldikoje randami net trys simboliai - Lietuvos raitelis, Žemaitijos lokys ir trys javų gubos. Kuriant dabartinį Šiaulių rajono herbą buvo atsižvelgta į keletą svarbių aspektų.
Javų gubas, kaip Vilniaus generalgubernatoriaus bei Sankt Peterburgo Heroldijos kūrinį, teko atmesti, nes jose įprasmintos mums visai svetimos Rusijos heraldikos tradicijos.
Atkrito ir Lietuvos raitelis, kuris iš tikrųjų nebuvo Šiaulių žemės herbu, o tik simboliu, rodančiu Šiaulių reparticijos priklausomybę Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Panašia prasme naudotas ir Žemaitijos lokys. Vis dėlto šis simbolis vertas didesnio dėmesio. Jis rodo, kad Šiaulių žemė kadaise priklausė Žemaitijos Kunigaikštystei. Tiesa, ta priklausomybė buvo labiau simbolinė, dvilypė, nes Šiaulių ekonomijos administracija, remdamasi Seimų nutarimais, mokesčius mokėjo Trakų vaivadijai priklausiusiai Upytei. Juo labiau, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija, paprašiusi sukurti rajono herbą, visai pagrįstai pageidavo herbe matyti daugiau Šiaulių rajonui svarbių istorijos motyvų. O čia tokių ganėtinai daug. Tai ir garsioji 1236 m. žemaičių pergalė kautynėse, kai buvo sutriuškintas Livonijos kalavijuočių ordinas, ir krikščioniškajame pasaulyje išgarsėjęs Kryžių kalnas, kurį 1993 m. aplankė Šventasis Tėvas, ir švietimas bei kultūrinė veikla spaudos draudimo metais. Suprantama, kad visko į vieną herbą sudėti neįmanoma.
Dėl to buvo pasirinkti trys simboliai: lokys, kovos kirvis ir kryžiais nusėtas skydas.
Kovos kirvis ir iš Žemaitijos herbo paimta lokio figūra rodo kadaise žemaičių pasiektą pergalę prieš kalavijuočius, skydas su kryžiais simbolizuoja ne tik Kryžių kalną, bet ir šio krašto tvirtą nusistatymą ginti krikščioniškąsias vertybes.
Sidabrinė (balta) lokio spalva ženklina Žemaitijos, o mėlyna - Trakų vaivadijos istorines spalvas naudotas karinėse vėliavose. Jos primena dvilypę administracinę Šiaulių priklausomybę. Herbe panaudotas auksas rodo kilnumą, o juoda spalva - mokslą bei išsilavinimą.
Herbą ir vėliavą turi ne tik Šiaulių rajonas, bet ir devynios rajono savivaldybės seniūnijos: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos.
Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios nori skelbti informaciją apie vykstančius aukcionus, visą medžiagą (Word) siųsti el.p. info@lrvalstybe.lt
Telefonai pasiteiravimui +370 614 58812; +370 614 58803
Kasdien atnaujinamas viešųjų pirkimų skelbimų Lietuvoje sąrašas. Viešųjų pirkimų konkursai – tai puiki galimybė kiekvienai įmonei padidinti užsakymų apimtis.
Naujausi Europos Sąjungos ir NATO viešųjų pirkimų skelbimai. Dalyvaukite ES ir NATO viešųjų pirkimų konkursuose ir užsitarnaukite tarptautinį pripažinimą. Būti ES ar NATO partneriu – puiki galimybė kiekvienai įmonei.
Kaip išvengti apšvietimo klaidų vonios kambaryje? 
Kaip išvengti klaidų renkantis kompiuterinį stalą? 
Kaip oro transportas keičia tarptautinę prekybą? 
Kokios paakių kaukės yra efektyviausios? 
